Šis autorius yra padovanojęs kino mylėtojams tokias nuostabias ir jausmingas dramas kaip „Mergina su trūkumais“, Oskarinį laimėjusį 2005 metų filmą „Ties jausmų riba“ bei vieną geriausių filmų perdirbinių, vesterną – „Traukinys į Jumą“. Režisierius pirmą kartą išbando save fantastikos žanre, o šis filmas ypatingas dar ir tuo, kad tai fantastika, paremta kino komiksais. Režisierius kviečia pamatyti visiškai atskirą projektą apie patį populiariausią Iksmenų visatos veikėją, patirti kupiną nuotykių kelionę į tekančios saulės šalį – Japoniją ir stoti į kovą su blogiu, siekiančiu pavergti negailestingiausią ginklą – nemirtingąjį Ernį.
Apie ką mes čia…
Antrojo pasaulinio karo metais Loganas išgelbėja vieną karį nuo pražūties. Praėjus septyniems dešimtmečiams, japonų karininko tarnaitė suranda amžinąjį klajūną Ernį ir atveda pas savo darbdavį, kurio paskutinė valia yra atsidėkoti žmogui, išgelbėjusiam jo gyvybę. Atsidėkojant Erniui pasiūloma pagalba – galimybė atsikratyti savo prakeiksmo – nemirtingumo. Loganui iškyla dilema – likti amžinai jaunam ir toliau kentėti, ar priimti mirtingo žmogaus gyvenimą ir nugyventi jį dorai. Kiekvienas jo pasirinkimas nulems daugelio kitų žmonių ateitį.
Kūrinio vidus
Iš karto reikia pripažinti, jog kino studija į šį projektą žiūrėjo labai rimtai nuo pat pirmų jo įgyvendinimo akimirkų. Pakviesti Darreną Aronofky‘į, taip, būtent Darreną Aronofsky‘į, režisuoti šį filmą buvo labai stiprus žingsnis. Dar ir dabar žiūrovams smalsu, kaip galėjo atrodyti šio personažo vizija jo akimis. Deja, niekada to nesužinosime, bet, vis dėlto, Jamesas Mangoldas irgi sukuria neprastą šou.
Daugelis tikėjosi 2009 metų filmo tęsinio, tačiau reikia pripažinti, jog tai yra tiesioginis trilogijos tęsinys. Tai labai gerai, nes publika po tiek laiko jau ir pasiilgo pirmų trijų filmų. Viskas vyksta po įvykių San Franciske, kur Loganas sunaikino penktojo lygio mutantą Feniksą, o kartu nužudė ir savo mylimąją Džinę. Kaltės jausmas neduoda ramybės vyrui ir todėl filmo metu dominuoja jo santykis su buvusia mylimąja. Būtent tais momentais matomas režisieriaus bruožas „įnešti“ dramos ir gyvenimo filosofijos scenarijui.
Filmo scenarijus dar juostai neįpusėjus yra netgi labai gerai parašytas, siužetinė linija gana efektinga, aiški, intriguojanti. Pirma filmo dalis išties maloniai nuteikia, tačiau artėjant pabaigai viskas pasidaro banalu, nuspėjama bei monotoniška. Kovų scenos, kurių čia ne per daugiausiai, pirmojoje filmo pusėje gana smagios – vien už traukinio sceną galima atsidėkoti kūrėjams plojimais, nes pagal viską ji buvo pati efektingiausia. Kova su sidabriniu samurajumi buvo labiau vaikiško lygio, nes tokius vaizdus mes matėme filme „Iksmenai: pradžia. Ernis“, kuris buvo pernelyg komiksinis.
Visa juosta yra labai niūri, tamsi, brutali. Būtent tokius Ernio nuotykius jau seniai norėjosi pamatyti. Personažas atrodo nesustabdomas, negailestingas, valdomas neapykantos kaip laukinis žvėris. Neapsieinama ir be jo kančių pavaizdavimo, kurios šiame filme yra labai išryškintos: nenoras gyventi, tikslo nebuvimas – dominuojančios veikėjo būsenos. Kino kūrėjas bando filosofuoti šiomis temomis, tačiau vėlgi, čia yra komiksų ekranizacija, o ne egzistencinio pobūdžio drama. Reikėtų pripažinti tą faktą, jog šiame filme dramos pernelyg daug.
Juokeliai rimti, kaip ir pridera Ernio įvaizdžiui. Pokalbiai nenuobodūs, dažnai banalūs, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrą mintį apie turtą ir jo paveldėtojus. Teisingai pateikta mintis, kuri perteikia godumo esmę. Svarbu dar ir tai, jog visas veiksmas vyksta Japonijoje. Ačiū Dievui, šį kartą Amerika apeinama. Nuostabūs naktiniai Tokijo vaizdai keri akis, to nepamatysi nei viename Jungtinių Amerikos Valstijų mieste. Progresuojančios šalies vaizdas sužavi labiau už klestinčius Amerikos didmiesčius.
Kalbant apie personažus, Loganas ir Gyvatė yra labiausiai charizmatiški veikėjai, nors, žinoma, malonu ekrane matyti ir Džinę, kad ir epizodiškai. Japonų veikėjai pilki, netgi Jukijo nieko įsimintino neparodo, nors iš išvaizdos tai pastebima mergina. Sidabrinis Samurajus atrodo visai neblogai, tačiau trumpa kova su juo neleidžia pamatyti viso veikėjo potencialo. Ernis dominuoja visur, viskas sukasi aplink jį, neleidžiant kitiems personažams įgauti daugiau laisvės ir individualumo.
Po neblogai vystomos istorijos laukia nusivylimas ir banalus filmo finalas, tačiau kūrėjai, atsiprašydami už tai, pateikia sceną po titrų, kuri tampa maloniausia visos šios juostos staigmena, dėl kurios verta pasilikti kelioms minutėms ilgiau ir paploti už ją scenaristams.
Techninė juostos pusė
Specialiųjų filmo efektų gana mažai, todėl viskas atrodo lyg realistiškai pateikiamas pasakojimas. Veiksmo scenos pateiktos kokybiškai, tam tikri veikėjų judesiai, pakoreguoti kompiuterio pagalba, atrodo natūraliai. Filmo fonas tamsus, bet labai kerintis.
Garso takelis neblogas, tačiau galėjo būti epiškesnis. Kelios kompozicijos lyg jau ir žada kažką įspūdingo, bet yra staigiai užbaigiamos. Operatorius perteikė viską pakankamai vaizdžiai. Šiek tiek drebančios kameros manevrus irgi galima pamatyti, tačiau viso filmo metu yra vos kelios tokios akimirkos.
Garso montažas silpnas, kai kuriose efektingesnėse scenose skiriama labai mažai dėmesio visos veikėjų galios pabrėžimui. Montažas geras, nėra jokių nesusipratimų, todėl ir liapsusų mažiau.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ilgai, jau tryliką metų Ernį vaidinantis australas Hughas Jackmanas nei kiek nepasikeitė. Nuo vieno filmo prie kito, jis darosi vis brutalesnis ir kietesnis. Raumenų kalnas, nesenstantis aktorius meistriškai įkūnijo patį populiariausią savo personažą. Daug ekspresijos matosi jo veide. Puiki vaidyba.
Filmo pagrindinė antagonistė, rusė Svetlana Chodcenkova „prasimuša“ kelią į Holivudą. Tai antras rimtas jos pasirodymas amerikiečių projekte. Aktorė tikrai tinkamai parinkta Gyvatės vaidmeniui, tik gaila, kad jos buvo per mažai filmo metu.
Dar viena tobulai išsilaikiusi aktorė - Famke Janssen, kuri, sunku patikėti, bet jau sulaukė keturiasdešimt aštuonerių metų. Smagus jausmas vėl pamatyti Džinę didžiajame ekrane.
Filme pasirodo ir japonų aktoriai, tokie kaip gana žinomas ir iš holivudinių filmų Hiroyuki Sanada, karingos merginos vaidmenį atlikusi Rita Fukushima ir Tao Okamoto, įkūnijusi Logano meilės objektą.
Visas aktorių kolektyvas pakankamai gerai susidorojo su savo užduotimi, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, jie visi yra niekas prieš Hugho Jackmano ir Logano charizmą.
Verdiktas
„Ernis“ – tai žymiai niūresnis, tamsesnis ir brutalesnis filmas apie patį populiariausią Iksmenų visatos personažą. Tai įgavęs daugiau rimtumo, su filosofinio pobūdžio mintimis apie nemirtingumą, pasižymintis efektingumu darbas, tampantis individualiu Logano kelionės į Japoniją pasakojimu, neturinčiu nieko bendro su 2009 metų juosta.
Bendras vertinimas: 7/10