Kino kūrėjas kviečia į labai tamsų ir purviną nimfomanės pasaulį, kuriame dominuoja geidulys, aistra, paslaptis, nežinomybė ir priklausomybė nuo priešingos lyties atstovų paniekinimo.
Apie ką mes čia…
Septyniolikmetė Izabelė prarasdama nekaltybę nepajaučia jokio malonumo. Nusivylusi savo pirmu kartu, mergina bando ieškoti pasitenkinimo kitais būdais, o tuo pačiu nori ir užsidirbti pinigų, todėl tampa prostitute. Turėdama mylimą šeimą ir stogą virš galvos, ji vis dėlto pasiryžta atsiduoti nepažįstamiems vyresnio amžiaus vyrams už pinigus. Tačiau net ir tai nesugeba jos ilgam padaryti laimingos, kol mergina nesutinka jo…
Kūrinio vidus
Kai prieš metus pasirodė nuostabus F. Ozono filmas „Provokuojantys užrašai“, buvo sunku pagalvoti, jog režisierius lygiai po metų sugebės vėl taip stipriai prikaustyti prie ekrano. Žinoma, naujausias kino meistro darbas neaplenkia ankstesnės juostos, tačiau savo „vidumi“ ir puikiai apčiuopiama tematika apie moters fiziologiją prilygsta prieš metus pasirodžiusio filmo atmosferai ir jo padarytam poveikiui po filmo peržiūros.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į filmo siužetinės linijos vingius ir kaip jie pateikiami. Viskas vyksta iš vieno vienintelio personažo perspektyvos – Izabelės gyvenimo akimirkų ir jos akimis matomo pasaulio. Susipažįstame ne tik su puikiai išreikštu merginos portretu, bet ir jos atvaizde pamatome daugelio šiuolaikinių merginų kančias dėl gyvenimo neapibrėžtumo. Jokių tikslų, jokių siekių, tik noras patirti kūnišką malonumą. Žinoma, su laiku noras pavirsta į psichologinę problemą, o tai ir priveda jaunas moteris prie savižudybės slenksčio.
Filme rodomos ir šeimos vertybės bei auklėjimo schema. Vaizdinga šeimyninio gyvenimo idilė virsta į nesusipratimų ratą. Motinos elgesys irgi lengvabūdiškas, o tai puikiai byloja ir dukters požiūrį į gyvenimą. Režisierius tuo ir remiasi, kurdamas šį pasakojimą. Viskas priklauso nuo motinos auklėjimo ir mergaitei duotų bendravimo su berniukais pagrindų.
Pamokslaujantis F. Ozonas meistriškai perteikia gyvenimišką situaciją į teatrinio pobūdžio spektaklį. Tokia dramatiška vienos likimo nuskriaustos merginos istorija ne tik liūdina, bet kartu ir šokiruoja šių dienų realybe. Patirti uždraustą, erotišką ir kartu malonumą teikiantį dalyką siekia dauguma iš mūsų, tačiau tie, kas moka atsispirti pagundai, sukuria gyvenimo strategiją ir laimingai pragyvena savo dienas, turėdami tikslą ir prasmę. Gyventi vien dėl lytinio pasitenkinimo - jau liga, kuri galiausiai nugali.
Filmas taip pat kupinas kitų užslėptų gyvenimiškų pavyzdžių. Ta pati prostitucija, kuri dominuoja visos juostos siužeto metu, parodo tikrą situacija tarp studenčių. Studijų laikais lengvi pinigai teikia daug laimės, tačiau norint juos gauti, tenka aukotis. Tiesą sakant, tenka paaukoti kelias kūno vietas. Manau, kad tokį požiūrį kaip ir Izabelė turi nemažas procentas ir pas mus mokslus kremtančių merginų. Su laiku, žinoma, jos tampa padorios ir šeimas sukurti pasiruošusios moterys. Ironiška, bet mano galva daugeliu atvejų tokios moteriškos lyties atstovės į vyrus gauna puikias poras. Tą patį pabrėžia ir kino kūrėjas - angeliškas veidas ir tamsus bei kupinas įvairiausių šlykščių paslapčių vidus.
Pasibaigus paskutinei scenai ir monologui galima suvokti, jog malonumų kupinas gyvenimas yra tik iliuzija, bėgant nuo savo pilko ir visiškai beprasmio gyvenimo, kuris bet kurią akimirką tiesiog nutrūks.
Techninė juostos pusė
Prisiminus prieš metus pasirodžiusio filmo garso takelį, kuris net ir dabar sukelia maloniausias emocijas, šis filmas tokio stipraus ir atmosferą pagardinančio komponento neturi. Muzikinės kompozicijos tikrai puikiai sudėliotos ir gerai atspindi scenose rodomą veiksmą, tačiau kartu nepateikia jokio įsimintino užtaiso, paveikiančio žmogaus vidų, kaip tai buvo su filmu „Provokuojantys užrašai“.
Juostos montažas net labai geras. Filmas įgauna intriguojančios vertės (...). Garso montažas kartu sustiprina kai kurias filmo muzikines spragas.
Pats juostos vaizdas blankus, pilkas ir visiškai monotoniškų atspalvių, o tai puikiai atitinka pagrindinės herojės gyvenimą. Būtent tokiais atspalviais ir gyvena Izabelė, todėl šiuo aspektu filmo kūrėjai nesuklydo. Juosta tampa labai subtilia kelione į herojės vaizduojamą pasaulį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Viena iš prancūzų kino naujokių, aktorė Marine Vacth gauna ne tik puikią progą suvaidinti pagrindinį vaidmenį F. Ozono filme, tačiau dar ir tapti visos juostos pagrindiniu varikliu. Būtent ši jaunutė prancūzė atlieka tikrą benefisą šioje intriguojančioje juostoje, kuri virsta jos vizitine kortele į didįjį kiną. Subtilus ir labai provokuojantis aktorės pasirodymas tampa ne tik džiugesiu vyrų akims, tačiau ir įtikinamos vaidybos pavyzdžiu. Tai šarmingai suvaidintas personažas, leidžiantis mėgautis juo nuo filmo pradžios iki finalo, ir dar kartą stebėtis, kokio nuostabaus grožio yra prancūzės.
Filme nėra labai daug įsimintinų veidų, tačiau vien jau trumpas britų kino legendos Charlotte Rampling pasirodymas priverčia nusišypsoti. Tai - maloni dovana kiekvienam save gerbiančiam kino mylėtojui.
Kiti aktoriai, išskyrus belgą Johaną Leyseną, suvaidinusį Džordžą, atrodo standartiškai, papildydami pagrindinės veikėjos gyvenimo akimirkas, todėl kitais vaidybos aspektais niekas iš jų neparodė išskirtinės klasės.
Verdiktas
„Jauna ir graži“ – tai dar viena puiki prancūzų režisieriaus dovana visiems jo kūrybos gerbėjams bei subtilų ir erotišką prieskonį turinčių juostų mylėtojams. Filme žiūrovai pamatys intriguojantį, tamsų ir tikrovišką psichologinių problemų turinčios merginos fantazijų pasaulį.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10
Techninė juostos pusė – 8/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10
Bendras vertinimas: 9/10