Režisierius kviečia pasimėgauti nuostabia ir labai gaivia meilės istorija, įvyniota į subtilaus britiško humoro pakuotę, kurioje žiūrovas ras visko, ko tik reikia gerai ir pozityviai nuotaikai.
Apie ką mes čia…
Paprastas ir gyvenimu patenkintas Timas turi vieną vienintelį norą – susirasti sau antrą pusę, su kuria jis pragyventų iki gyvenimo galo. Vaikinui nelabai sekasi atkreipti jam patinkančių merginų dėmesį, todėl jis pradeda gudrauti. Iš savo tėvo sužinojęs, kad jo šeimos vyrai gali keliauti laiku, Timas pasiryžta užkariauti vieną panelę, kuriai jis pajaučia meilę iš pirmo žvilgsnio.
Kūrinio vidus
Richardas Curtisas su kiekvienu savo projektu vis labiau džiugina gerbėjus. Paskutinis jo režisuotas filmas apie piratinę radijo stotį galbūt ne visiems patiko, tačiau atsižvelgus į pačią juostos atmosferą, galima pastebėti režisieriaus detalumą pačiai epochai. Šiuo atveju viskas kartojasi ir gauname puikią kelionę laiku į 2003 metus, kuriuose galima bus prisiminti save, mados tendencijas ir, žinoma, pajausti nostalgiją tiems laikams, kai dar ne viskas buvo kompiuterizuota.
Filme labiausiai akcentuojamos šeimos vertybės ir, žinoma, meilės apraiška, kuri aplanko netikėtai. Nors humoristinė juostos pusė ir „ima“ viršų, tačiau atsižvelgus kokiame kontekste parodomos veikėjų situacijos, pamatome gana realų pasaulį. Vis dėlto viskas priklauso ne tik nuo kiekvieno žingsnio, bet ir nuo žodžių, kurie gali pakeisti mūsų ateitį. Tuo pasinaudoja režisierius ir parodo, kaip maždaug viskas vyksta bendraujant jauniems žmonėms. Prisiminkime puikią lovos sceną ir pamatysime visą jaudulį iš vaikino pusės. Niekas nenori apsijuokti prieš savo mylimą žmogų pirmą mylėjimosi naktį, bet visko būna. Vaizdžiai ir gana šmaikščiai pamatome, kaip gana neįprastu būdu pataisoma situacija. Žinoma, čia yra tik aliuzija ir priminimas jaunai kartai, jog per skubėjimą nieko gero nebus. Daug tokių kurioziškų situacijų turintis filmas leidžia nenuobodžiauti, o kartu ir pasinerti į puikaus pasakojimo akimirkas su filmo herojais.
Kalbant apie humorą ir jo pateikimą, galima drąsiai sakyti, jog Curtisas nenusisuko nuo savo firminio stiliaus, todėl subtilus britiškas humoras, papildytas aštresniais momentais, sudarė puikų pamatą bendram filmo vaizdui. Žinoma, žmonės, kuriems nėra priimtinas britų humoras ir jų kultūra, sunkiai galės suprasti kai kuriuos giliai užslėptus juokelius. Guodžia tik tai, jog vienas režisieriaus kūrybos kozirių – jis kuria filmus ne tik saviškiams, bet visiems žmonėms. Tokiu būdu bent jau iš dalies kiekvienam bus galima patirti puikių akimirkų kine.
Veikėjai pateikiami gana smagiai. Nors kiekvieno iš jų charakterio bruožai yra labai tipiški, jie tuo ir žavūs, kad sugeba savo buvimu prikaustyti dėmesį prie ekrano. Šiuo atveju viskas primena Woody Alleno filmus ir jo meistriškai pateikiamus veikėjus, kurie netgi sugeba labiau patikti nei scenarijus ir siužetinės linija. Amžinas romantikas, vėjavaikė, kietas tėtušis, draugas kvailys – nors filmo kūrėjas vadovavosi visais stereotipais pristatydamas tokius personažus, tačiau pripažinkime - jie išsiskiria iš visų anksčiau matytų personažų. Nė vienas neerzina, visi dalyvauja filmo procese ir, žinoma, sugeba kartas nuo karto priminti savo veiksmais mus – žiūrovus, kuriems gyvenimas galbūt klostėsi panašiai.
Apibendrinant juostą galima paminėti dar vieną svarbų režisieriaus užduodamą klausimą – ar meilė gali tęstis amžinai, jeigu ji nėra nuoširdi? Iš pradžių prisiminkime tai, jog Timas savo svajonių merginą vis dėlto užkariavo gana neįprastais sugebėjimais. Atsakymas į šį klausimą gali būti įvairus, bet atsižvelgus į tai, kaip atsakymą pateikia filmo kūrėjas, galime suprasti, jog meilė ateina ir vėliau, tiesiog laikas gali pastatyti viską į savo vėžes. Net jeigu ir pameluosi susipažinimo pradžioje kokį menkniekį apie save, kad tik užkariautum mylimo žmogaus dėmesį. Filmas turi gerą moralą, todėl po peržiūros išlieka nuostabus ir tyras jausmas viduje, kai išeini iš salės su plačia šypsena veide.
Techninė juostos pusė
Puikią atmosferą sukuria tiesiog žavus ir gana nostalgiškas garso takelis, kuriame galime išgirsti tokius britų ir kitų šalių hitus kaip Sugababes „Push The Button“, Tatu „All The Things She Said“ ar Amy Winehouse „Back To Black“. Kiekviena daina puikiai parinkta prie kiekvienos scenos.
Operatoriaus darbas ir montažas sudaro neblogą tandemą, kurio dėka išraiškingai pateikiamas ne tik humoras ir situacijos, bet dar ir nuostabus filmo fonas, sudarytas iš įvairių spalvų spektro. Filmo atmosfera ir veikėjų buitis transformuojama nuo pilko iki spalvingo vaizdo. Tai irgi sudaro stiprų filmo pamatą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Domhnallas Gleesonas, suvadinęs pagrindinį vaidmenį, susidorojo su savo veikėju ganėtinai gerai. Malonu žiūrėti į jo nevykėlišką personą, kuri su laiku patiria metamorfozę iš baikštaus jaunuolio virsdama į subrendusį vyrą.
Rachel McAddams, kuri ne pirmą kartą vaidiną tokio pobūdžio filme, jaučiasi gana laisvai. Tai - vėjavaikės portretas ir kartu tyrą ir jautrią sielą turinti mergina. Vien jos šypsena verta tūkstančio žodžių.
Žinoma, nors pagrindiniai personažai sugeba pavergti žiūrovą, jiems labai toli iki juostos pažibos – legendinio britų aktoriaus Billo Nighy‘io. Kiekviename režisuotame Curtiso filme pasirodantis charizmatiškas aktorius ir vėl nenuvilia, todėl gauname nuotaikingą ir gyvenimu pulsuojantį pasirodymą.
Seniai ekranuose matytas Tomas Hollanderis irgi įnešą nemažą indėlį į komišką filmo dalį. „Karibų piratų“ žvaigždė džiugina kiekvienu savo pasirodymu ekrane vis labiau ir labiau, o jo filosofinio pobūdžio frazės negali nesukelti šypsenos. Būtent šis filmo kvartetas padaro jį tokiu žaviu ir šiltu, jog po peržiūros noris dar karta grįžti ir iš naujo patirti nuostabią gyvenimo kelionę.
Verdiktas
„Laiko tiltas“ – tai dar viena puiki pozityvo kupina Richaro Curtiso dovana kiekvienam subtilaus britiško humoro ir romantikos gerbėjui, kurioje apart nebanalių ir išties nuotaikingų situacijų ir dialogų galima iš šono pamatyti ir save.
Bendras vertinimas: 8/10