Drąsus ir aitrus savo autentiškumu nepriklausomas Danijos ir Švedijos filmas, paremtas tikrais įvykiais, privers susimąstyti ne vieną apie išankstinės nuostatos galią, žmonių santykius bei atsakomybę.
Lukas (Mads Mikkelson) – vienišas, neseniai išsiskyręs su žmona vyriškis kovoja dėl teisės dažniau matytis su savo sūnumi. Jis įsidarbina mažo miestelio vaikų darželio auklėtoju ir pasiaukojamai rūpinasi vaikais. Luko nuoširdumas padeda susirasti draugų, atrasti naują merginą bei pelno vaikų pasitikėjimą.
Klara (Annika Wedderkopp), Luko geriausio draugo dukra, stokodama į nuolatinius šeimyninius barnius įsivėlusių tėvų dėmesio, vaikiškai įsimyli nuoširdų ir rūpestingą darželio auklėtoją. Jautrios ir dėmesio ištroškusios mergaitės vaizduotei pakako pamatyti paauglio brolio juokais pakištą pornografinį vaizdelį ir Klara, Luko švelniai pabarta dėl jos per didelio rodomo dėmesio jam, supyksta. Tik penkiametė dar nežino, kad kiekvienas žingsnis turi savo pasekmes. Klara apkaltina Luką ir vyro pasaulis staiga sudūžta.
Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Danijos legendinis aktorius Mads Mikkelson, kuris talentingai perteikia visuomenės puolamo vyro būseną. Aktoriaus nepaprasta vaidyba emociškai palies ir prikaustys kiekvieną žiūrovą. Turbūt ne kartą paklausite savęs, o kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje? Tad neretai tampa sunku priimti ar sutikti su pagrindinio veikėjo veiksmais, bet stebėti būtina, nes filme daug kadrų, kuriuose daugiau pasakoma žvilgsniu, mimika nei pačiais dialogais.
Nepamirštamas ir jaunosios Annika Weddekopp sukurtas Klaros portretas. Kiekviena scena, kurioje pasirodo ši jaunutė aktorė, prikausto savo įtaigumu, nekaltu, žaismingu vaiko pasauliu suaugusiųjų sutrikimo bei isterijos fone.
Fizinis filmo grožis tarsi paneigia siužete slypintį blogį. Pastebėkite, kaip talentingai nufilmuota besikeičianti natūrali šviesa atspindi vaikų emocijas darželyje. Kai jie apsupti meile, vaikai švyti, spalvų paletė šilta, kviečianti prisijungti žaidimui. Kylant baimei, vaikų darželis atsiranda šešėlyje, vaizdai tamsėja kaip ir pati istorija.
Filmas „Medžioklė“ – puikus meninis šedevras ir geriausias per šiuos metus mano matytas filmas. Pažadu, kad jautresni žiūrovai sunkiai sulaikys ašaras, bet katarsis garantuotas. Filmas tiems, kurie vis dar kvailai tiki, kad nėra ugnies be dūmų. Tai filmas mąstantiems, nebijantiems kartu su pagrindiniu veikėju žengti žingsnį į neteisybės ir teisingumo akistatą.