Kino kūrėjas taip pat yra atsakingas už kultinę komediją „Beverli Hilso nindzė“, šmaikštųjį „Kietą tėtušį“ ir absurdišką veiksmo ir nuotykių filmą „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk!“. Dabar režisierius pristato savo aštuntą bendrą projektą su šiuo metu vienu daugiausiai užsidirbančių komikų A. Sandleriu.
Režisierius kviečia pamatyti tolimesnius geriausios draugų ketveriukės nuotykius bei jų šeimų peripetijas tyliame, tačiau gražiame miestelyje, kur ant kiekvieno kampo pamatome suaugusių vyrų nostalgiją dėl seniai praėjusių jaunystės dienų.
Apie ką mes čia…
Seniai besimatę vaikystės draugai nusprendžia vėl surengti neužmirštamą nuotykį ir prisiminti savo jaunystės ir šlovės dienas, tačiau yra viena problema – žmonos, kurios neleidžia deramai įsisiautėti. Vyrams belieka viena išeitis – surengti vakarėlį, kuriame bus galima daryti viską, ko tik širdis užsigeis.
Kūrinio vidus
Paskutiniu metu A. Sandlerio filmai ne tik kad nedžiugina akių, tačiau žiūrint juos net jaučiama visiška komedijos žanro degradacija, kur dominuoja nenormatyvinė leksika, riaugėjimas, bezdėjimas ir vėmimas. Paskutiniai geri filmai, kuriuose aktorius pasirodė, buvo „Juokingi žmonės“ ir, žinoma, išties maloniai nuteikianti pirmoji „Nebrendylų“ dalis, kur vulgarumas kažkokiu stebuklingu būdu išgaravo. Dėl to šiai juostai buvo keliami nemaži lūkesčiai, buvo tikimasi, kad ji net galės pagerinti komiko situaciją, tačiau eilinį kartą tenka nusivilti.
Jeigu pirmame filme buvo gana smagiai papasakota istorija, neblogai pateikti personažai ir apsieita be šlykščių scenų, tai čia mes pamatome tikrą chaosą. Veikėjai bando būti juokingais, tačiau jiems nepavyksta. Gana sunku pasijuokti iš protinę negalią turinčių žmonių – labiau tai graudinantis nei keliantis šypseną vaizdas. Prie visko prisideda krūva scenų, kur dominuoja vien tik tualetinis humoras. A. Sandleris ir režisierius nepasimokė iš savo klaidų ir galiausiai pamatome panašų vaizdą, kaip ir viename pačių blogiausių dešimtmečio filmų – „Džekas ir Džilė“.
Režisierius ir scenaristai filme net nebandė sukurti nieko įsimintino. Veiksmas nenuobodus, tačiau dėl nykaus siužeto ir jo pateikimo susidaro įspūdis, jog žiūrime „Youtube“ klipus, o ne pilnametražį filmą su potencialia istorija. Humoras irgi sudėliotas taip chaotiškai, jog kartais sunku suprasti, kur bandoma tik šiaip pajuokauti, o kur kažką išjuokti.
Vyrų ir jų žmonų santykiai neatskleisti, nebandyta parodyti šeimos idilės ar geriausių draugų ryšių. Vienintelis momentas, vertas dėmesio, tai Amerikos koledžo brolijos vaizdas, kuris priminė gėjų eitynes, nors, negalima teigti, jog ten iš tiesų nedominavo homoseksualumas. Tai tuščio ir prarasto jaunimo vizija, kuri ateityje sužlugdys mus visus dėl tokio požiūrio į vyresnius asmenis, koks parodyta šiame filme.
Filmo metu nėra jokio pamokslo apie šeimos vertybes, apie meilę ar draugystę. Gaila, nes juostos tema labai tinkanti atskleisti šias svarbiausias žmogaus vertybes, kurios galbūt sugebėtų įnešti bent kiek sodrumo šiam darbui. Matyt, A. Sandleris su visa filmavimo ekipa žinojo, jog juosta atpirks išlaidas, tad kam vargti dėl kažkokių žiūrovų? Įdomu dar tai, jog visi paskutiniai aktoriaus filmai pernelyg brangūs kaip tokio pobūdžio komedijoms. Čia galima pamatyti nekokybiškai sukurtą „briedį“, kuris, matyt, ir kainavo pusę biudžeto, o kitą pusę pasiėmė pats aktorius. Apmaudu, tačiau, matyt, tenka nuleisti galvą ir susitaikyti su mintimi, jog A. Sandleris niekada nepasitaisys.
Techninė juostos pusė
Keista, tačiau vienas stipriausių Sandlerio filmų variklių visada būdavo techninė pusė. Filmo garso takelis nuteikia labai gerai, girdimos senos geros dainos, o svarbiausia, kad nebuvo populiariosios muzikos, vien tik devintojo dešimtmečio roko skambesys filmo fone.
Operatoriaus darbas pakenčiamas, kai kurie epizodai labai vaizdžiai parodyti, ko tikrai nereikėjo, tačiau dauguma juokelių ir vyrukų pokštų smagiai žiūrimi būtent dėl detalumo.
Filme matome ir kompiuterinius efektus: nors, žinoma, jie pernelyg nenatūralus ir keistai atrodo, tačiau tikrai kelią nuostabą. Sunku buvo tikėtis pamatyti tokio pobūdžio komedijoje specialiuosius efektus, na, bet visada būna pirmas kartas.
Kaip jau ankščiau minėta, filmas panašus į „Youtube“ klipų rinkinį, todėl didžiausia juostos bėda – būtent apgailėtinas montažas. Blogai sudėliotos scenos sukuria chaotišką pasakojimą, kurio metu žiūrovui sunku stebėti rodomą veiksmą ekrane ir tiesiog mėgautis reginiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Iš tiesų labai keista tokiame filme matyti tiek daug puikių aktorių. A. Sandleris, Kevinas Jamesas, Chrisas Rockas ir Davidas Spade‘as vėl atliko pagrindinius vaidmenis, tačiau jų personažai visiškai neatskleisti, o tuo labiau užtemdyti kitų, antraplanių veikėjų.
Pradedant nuo seksualiosios ir vienos žaviausių pasaulio moterų, nesenstančios tobulų kūno linijų savininkės Salmos Hayek,ir baigiant tobulu charakteringu aktoriumi Steve‘ų Buscemių, juosta turi kuo pasigirti. Meksikietė aktorė visą juostos rodymo laiką spindi: nors ir vaidybos plane nieko doro pamatyti negalima, tačiau vien jau pasižiūrėjęs į ją, pamiršti visas jos padarytas klaidas.
Kitas moterų pulkas nieko įsimintino neparodo, nors, žinoma, irgi yra į ką pažiūrėti. Filme taip pat galima pamatyti ir patį Shaquille‘ą O‘Nealą, Joną Lovitzą, Steve‘ą Ostiną, Milo Ventimiglią ir net mažų mergaičių numylėtinį Taylorą Lautnerį. Pastarasis dar kartą įrodė, kad visiškai nemoka vaidinti, o ir pats Sandleris dar ir pasišaipė iš vargšelio, pateikdamas jį tokiame amplua. Užtat pabaiga labai smagi, už ją - padėka filmo kūrėjams.
Nors filme daug pažįstamų veidų, tačiau tiek daug potencialo vienoje vietoje nepriveda prie gerų rezultatų. O gaila - kiekvieną aktorių tikrai buvo galima išnaudoti deramai.
Verdiktas
„Nebrendylos 2“ – tai dar vienas A. Sandlerio savęs pažeminimas, tačiau visai neblogame pateikime. Filmas žymiai nusileidžia pirmajai daliai, kurioje nedominavo tiek daug „tualetinio“ humoro kaip čia ir kur veikėjai bei pati istorija buvo pakankamai neblogai išvystyta. Viso to tikrai pasigendame šiame filme, kuris niekuo neišsiskiria iš kitų pastarųjų komiko pasirodymų kine.
Bendras vertinimas: 5/10