Apie ką mes čia…
Babo planetos didvyriai, visiškai skirtingo temperamento broliai, Skorčas ir Garis Supernovos niekaip negali surasti bendros kalbos. Vienas yra pašėlęs ir tikras plevėsa, kuriam rūpi nuotykiai, kitas - visų atsargumo priemonių besilaikantis moksliukas.
Gavęs iš nedraugiškos planetos signalą, Skorčas nedelsiant išsiruošia į pavojingą kelionę, tačiau tik nuvykus jį sučiumpa. Brolio pėdomis į gelbėjimo operaciją iškeliauja nepatyręs ir visko bijantis Garis. Nežinia, ar jam pavyks išvaduoti brolį iš niūrios ir piktybiškai nusiteikusios planetos pavadinimu Žemė.
Kūrinio vidus
Nors juosta ir suteikia optimizmo, tačiau negalime neįžvelgti labai stipraus panašumo su visai nesenai pasirodžiusiais tokio paties pobūdžio filmais kaip 2009 metų „Planeta 51“, 2010 metais pasirodžiusia juosta „Monstrai prieš ateivius“ bei su vienu didžiausių visų laikų kino nepasisekimų – „Marsui reikia mamos“. Šiame filme ne tik jaučiama visų trijų juostų įtaka, jis yra tarsi sulipdytas iš atskirų juostų paimtų dalių, todėl galima teigti, jog šis kokteilis lygus plagiatui.
Scenarijus yra ganėtinai lėkštas, tačiau jo pateikimas ir siužetinės linijos dinamika vis dėlto malonūs akims. Ypač jei kalbėsime apie tuos pačius juokelius, kuriuos jau daugybę kartu matėme ir žinome atmintinai. Dėl jų filmas nukenčia, nes išspausti šypsena yra gana sunku ir tik vienas momentas priverčia kvatotis. Ne paslaptis, jog režisierius yra didelis kino gerbėjas ir turi savo didvyrių, tačiau pateikdamas šmaikščią savo „dievukų“ kritiką jis sugeba akimirkai pakelti šio darbo lygį.
Ironiškai pašiepiami patys pelningiausi visų laikų režisieriai bei žmonės, kurie diktuoja madas visam kino pasauliui. Tokie kino meistrai kaip Christopheris Nolanas, George‘as Lucasas, Stevenas Spielbergas, Jamesas Cameronas yra sulyginami su ateiviais. Nors tai lyg ir akivaizdu, paprastas žmogus gal ir nesugebėtų sukurti tokių stebuklų, kokius daro jie. Po šios šmaikščios scenos pasibaigia dialogų liūnas, viskas grįžta į savo vėžias ir vėl matomas tas pats veiksmas.
Kaip ir kiekvienas animacinis filmukas turintis paslėptą potekstę, šis nėra išimtis: brolių ryšys, šeimos svarba, vaikų gerovė yra vienos iš juostoje perteikiamų temų, nors, kaip ir kalbėta anksčiau, visa tai mes jau matėme. Tai, kaip personažai perteikiami žydrajame ekrane, yra primityvu. Pagrindiniai herojai yra šabloniškos tarpusavio kovos filmų parodija. Vienas geras, kitas ne, tačiau kaip nekeista, siužetinės linijos eigoje įvyksta abiejų transformacija ir mes išvystame visiškai skirtingas jų charakterių puses.
Susilaukiama ir kritikos žmonijai. Pamokantis ir sukurtas pagal senas propagandines tradicijas filmukas apie Žemės planetą vis dėlto yra taiklus – degraduojančios ir su dinozaurais sulyginamos žmonių rasės paveikslas yra bendras mūsų apibūdinimas. Mes naikiname tai, kas yra svarbiausia, todėl gauname režisieriaus apeliaciją visai žmonijai, nors ir ne tokią efektingą, kaip prieš metus pasirodžiusio filmuko „Loraksas“ pagrindinė mintis. Ji duoda peno trumpalaikiams apmąstymams.
Filmukas, nors ir nekvepia originalumu, nėra nuobodus, jį žiūrėti smagu. Po peržiūros neišlieka nieko įsimintino, tik maloniai ir jaukiai praleistos kelios valandos prieš didelį ekraną uždaroje tamsioje patalpoje.
Techninės pusės ypatumai
Peržiūrėjus šį filmuką negalima pasakyti, jog jis turėtų ką nors ypatingo iš techninės pusės. Garso takelis įprastas tokio pobūdžio filmams. Pati animacija taip pat neturi jokio žavesio. Viskas primena televizinį lygį.
Galima nekalbėti ir apie detalumą, floros ir faunos grožį, kurį mes matome kituose šio žanro filmuose, tačiau negalima teigti, jog viskas sukurta šaltai. Yra ir šviesių akimirkų – išskirčiau neblogą operatoriaus darbą, tačiau to nepakanka, kad žiūrovai būtų vizualiai užburti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Nusiritęs beveik į visišką dugną Brendanas Fraseris (kitaip pavadinti negalima to, kas dabar vyksta su kadaise ganėtinai populiaraus aktoriaus karjera) paskolina savo balsą nuotaikingam juostos personažui, vien dėl šio aktoriaus pastangų veikėjas alsuoja gyvenimu.
Kitų personažų įgarsintojai savo veikėjus perteikė ne taip išraiškingai, tačiau kokios pavardės prisidėjo prie filmo darbo! Netgi pats „Kapitonas Kirkas“ , legendinis Williamas Shatneris kaip generolas Šankeris, bei Ricky‘is Gervaisas, suteikęs savo balsą ponui Bingui, sudalyvavo. Taip pat galime išgirsti ir Jessicos Albos, Robo Corddry‘io, Sofios Vergaros balsus.
Verdiktas
„Pabėgimas iš planetos Žemė“ – tai labai vidutinis animacinis filmukas, kurio didžiausiu koziriu galime pavadinti optimistiškai pateikiamą siužetinę liniją, nuobodžiauti neleidžiančią dinamiką bei neblogus veikėjus. Nenutylintis kritikos žmonijai, pašiepiantis pelningiausius visų laikų kino grandus, perteikiantis moralą darbas yra tik dar vienas greitai užmirštamas animacinio žanro atstovas, po kurio peržiūros lieka tik malonus ir lengvas jausmas, bet jokios gilesnės minties.
Bendras vertinimas: 5/10