Palengvintų susigaudyti giminėms
Ją savo mintimis papildė skaitytojas Jonas R.: „Kai vasarą ateinu tvarkyti amžinatilsį žmonos kapo, matau, kaip iš toliau atvykę žmonės žvalgosi, ieškodami, kuriose gi senosiose kapinėse palaidoti jų tolimi giminaičiai. Kartais net paklausia, kurios kapinės vadinamos senosiomis, nes jie žino, kad jose palaidoti jų protėviai, bet nesusigaudo, kur gali būti kapai. Gal tikrai reikėtų kapines pavadinti pagal svarbiausius orientyrus – Jurgio Pabrėžos ir grafų Tiškevičių koplyčias, vienas – Jurgio Pabrėžos, o kitas – Tiškevičių šeimos kapinėmis“, – pasiūlė kretingiškis.
Garbaus amžiaus vyras, kaip tikino, Kretingoje gimęs, augęs, čia ir atgulsiąs, dar pajuokavo, kad galbūt koks jo ainis kada nors užsimanysiąs genealoginį medį – kaip dabar madinga – sudaryti ir jo kapo ieškosiąs, tad būtų gerai iš anksto „palengvinti jo dalią“. Jis taip pat pastebėjo, kad, atsiradus galimybei kremuoti ir urnose laidoti į senąsias kapavietes, šios miesto kapinės tampa vis populiaresnės, kapinės tvarkomos – nutiesti takai. Todėl, jo manymu, reikėtų pasirūpinti ir konkrečiau jas įvardinti.
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad pavadinimus gatvėms, parkams, kitiems viešiems miesto objektams, o šiuo atveju – ir kapinėms, suteikia speciali Kretingos rajono savivaldybės komisija. „Aš nesu girdėjusi atvejo, kad atvykę žmonės nesusigaudytų, kur palaidoti jų giminaičiai, nes kapinės nedidelės. Bet, jeigu žmonėms tai kelia rūpesčių, jie turėtų pateikti prašymą šiai komisijai, o tuo pačiu – ir konkrečius savo pasiūlymus“, – teigė G. Liobikienė.
Vardus – kaip ir gatvėms, parkams
Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė teigė nematanti nieko keisto, jeigu žmonės siūlo kapinėms pavadinimus, kaip ir gatvėms, parkams, stadionams. Neseniai senajam miesto parkui, būtent pačių gyventojų iniciatyva, buvo suteiktas Kretingai nusipelniusio kunigo šviesuolio Bronislovo Burneikio vardas. Visuomeninis judėjimas „Kretingos aikštė“ pasiūlė konkrečius pavadinimus Kretingos miesto tiltams per Akmenos upę.
„Aš visai pritarčiau siūlomiems senųjų kapinių pavadinimams – Jurgio Pabrėžos ir grafų Tiškevičių vardo kapinės. Pavadinimai susieti su praeitimi, skamba aiškiai ir suprantamai. Šios idėjos autoriai turėtų kreiptis į Savivaldybę su prašymu – tai nesudarytų jiems jokių išlaidų, ir procesas pajudėtų. Tačiau manyčiau, kad šį prašymą reikėtų gerai apsvarstyti, diskutuoti su miesto visuomene, pasikvietus muziejininkus, istorikus, paminklotvarkininkus“, – kalbėjo vicemerė.
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkė Meda Skersienė paaiškino, kad senosios miesto kapinės nėra paveldo objektas, tik – koplyčios: vienose kapinėse – Jurgio Pabrėžos ir Šv. Jurgio, arba Kankinių, kitose – grafų Tiškevičių šeimos kapavietė-kripta. „Jeigu būtų svarstoma dėl pavadinimų kapinėms, aš būčiau nieko prieš, kad jas konkrečiai įvardintų“, – patikino ji.
Kapinės jau turi pavadinimus
Tačiau ilgametis Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas mano kitaip: „Yra autentiški miesto kapinių pavadinimai – senosios ir naujosios parapinės kapinės – ir jokių naujadarų nereikėtų. Iš pradžių tebuvo tik vienos kapinės ant Akmenos upės kranto – senosios parapinės, o XIX a. antroje pusėje dvaro žmonėms laidoti priešais buvo įkurtos kitos kapinės. Kai grafas Aleksandras Tiškevičius atsisakė jas naudoti vien dvariškiams laidoti, o ir sumažėjus dvariškių šeimynai, dalį teritorijos – aikštelę šalia koplyčios – nusprendė atiduoti pranciškonų vienuoliams, teritoriją už koplyčios – miestelėnams laidoti“, – kalbėjo J. Kanarskas, patikinęs, kad jis, kaip istorikas, pasisako už autentiškus pavadinimus.
O didžiąsias Kretingos miesto kapines palei kelią į Darbėnus, istoriko manymu, reikėtų vadinti Padvarių kapinėmis, nes jos yra šio kaimo teritorijoje, taip, kaip yra vadinamos ir kitų kaimų ar miestelių – Darbėnų, Kartenos, Budrių, Mikoliškių ir kitų – kapinės. „Joms netinka pavadinimas „Kretingos civilinės kapinės“, nes šiandieną kone visos kapinės yra civilinės, išskyrus evangelikų liuteronų ir stačiatikių Kretingoje. Taip pat Rūdaičiuose evangelikų liuteronų bendruomenė išsaugojo savo kapines kaip konfesines. Abejos senosios miesto kapinės iš pradžių buvo konfesinės – katalikų bendruomenės, tačiau po karo jose pradėjus laidoti visus mirusiuosius, šios irgi tapo civilinėmis“, – kalbėjo J. Kanarskas.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt