„Bėda ta, kad tėtis tampa lyg „išoriniu sargybiniu“, kuris į vidų užsuka retai ir dėl to tarsi susvetimėja su savo šeima. Gal todėl laiškuose dažnai matome sugrįžimą mintimis prie tėčio žmogiškosios dimensijos – buvome pamiršę, kad ir tėtis turi savo asmenybę, savo išskirtinumą, individualumą, savitą požiūrį, nuomonę, domėjimosi sritis, kad jis nėra tik tas beveidis sargybinis“, – gautus skaitytojų laiškus apibendrino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.
Pavyzdžiui, viename laiške rašoma, kaip, atradus tėčio talentus, kūrybiškumą, profesinius sugebėjimus, tėtis tapo kūrybinių projektų partneriu. Galima sakyti, kad laiškuose tėtis atrandamas kaip asmenybė.
„Tėve mano, norėčiau pakalbėti su tavimi mudviem įdomiomis temomis: apie vaismedžių sodą, dirbtuves, techniką... Apie pasaulį, kuris šiuo metu sparčiai keičiasi. Norėčiau pafilosofuoti su tavimi įvairiomis temomis, palyginti savo ir tavo požiūrius bei sampratas“, – tėvo nuomonės svarbą akcentuoja vieno laiško autorius.
„Prieš 13 metų buvau tiesiog paauglė, kuriai per daug nerūpėjo Tavo praeitis, nebuvo įdomios Tavo šaknys ar jaunystė, koks įsimintiniausias Tavo gyvenimo momentas, kokius išgyvenimus Tau teko patirti, ar kokią gyvenimišką patirtį buvai sukaupęs. Paradoksalu, tačiau Tau išėjus pajutau stiprų troškimą Tave pažinti. Kiekvieną smulkmeną, kiekvieną dalyką, prie kurio buvai prisilietęs“, – rašė kito laiško autorė.
„Galbūt norėjau pasikalbėti ir papasakoti tau, kad man akademiniame pasaulyje nėra lengva, kad sunku ten siekti aukštumų. Būčiau paklausus tavęs, kaip tu rašei savo disertaciją. Žvelgiant iš amžinybės perspektyvos manau, kad nebūčiau klaususi konkrečiai, kaip tai atlikti, tiesiog būčiau norėjusi išklausyti tavo istoriją, tavo įžvalgas ir pakalbėti apie tai, kodėl mes visada kažko siekiame?“, – laiške tėčiui kelia klausimą moteris.
„Labiausiai džiaugiuosi, kad jis ne tik yra puikus ir rūpestingas senelis, bet ir kad turime bendrų veiklų. Tapome puikia kūrybine komanda, abudu susiejome savo know-how ir rengiame bendrus projektus. Aš pati tam pastūmėjau tėtį, nes mačiau, koks jis profesionalas ir noriu kuo daugiau iš jo išmokti, kaip jis mąsto, kaip svarsto prieš priimdamas sprendimus, kaip šiame laike, kai, regis, visi nori greičiausio ir pigiausio varianto, tėtis sugeba išlaikyti aukštus standartus“, – tėčio žinias ir patirtį laiške vertina dukra.
D. Paulauskas pastebi, kad įsigyvenęs į sargybinio vaidmenį, tėvas gali pamiršti pats save, manydamas, kad šiam vaidmeniui jis turi atsiduoti visas, aukodamas savo sveikatą, asmeninę gerovę, savijautą.
Viename laiške kreipiamasi į tėtį, akcentuojant būtent šį aspektą.
„Norėčiau paprašyti, kad daugiau rūpintumeisi savimi, mažiau dirbtum ir dažniau leistum sau pailsėti. Mums tavęs reikia, o tik tausodamas save gali išlaikyti gerą savijautą“, – rašoma viename iš laiškų.
Jis užbaigiamas kvietimu: „Saugokite savo tėčius, jie vieninteliai ir nepakartojami. Tėti, aš tave myliu. Tu –mano didžiausia dovana“.
Laiškuose akcentuojama ir tėčių buvimo šalia, artumo svarba, prisimenamos paprastos akimirkos, praleistos drauge, kurios rodo, kad nesvarbu, kokiais būdais tėtis praleidžia laiką su vaikais – svarbu, kad būtų šalia.
„Gera prisiminti, kaip vaikystėje, įsikibusi tau į parankę, galėjau eiti bet kur. Svarbiausia – su tavimi“, – rašoma viename laiške.
Kitame laiške prisimenama, kaip su tėčiu būdavo einama pabūti prie upės, sustojama miške pagrybauti, laiško autorė aprašo ir kitas atmintyje išlikusias smulkmenas.
„Prisimenu, kaip sekmadieniais mes eidavome pietauti į restoraną, o vėliau tu vėl nešdavai mane ant pečių, nes aš pavargdavau“, – įsiminė laiško tėčiui autorei.
„Šios ištraukos iš kasdienybės su tėčiu, įsirašiusios kaip šilčiausi prisiminimai, tik patvirtina, kad rūpestingas tėtis vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenime užima svarbią, itin reikšmingą vietą“, – pabrėžia D. Paulauskas.
Lapkričio mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdė socialinę kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tėčių svarbą gyvenime ir paskatinti didesnį tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir emocinio ryšio kūrimą nuo pat kūdikystės.
Su keliais išsamiausių laiškų autoriais po karantino bus susisiekta ir jie atsidėkojant gaus dovanų knygą.