Lietuviai varžėsi Lenkijoje
„Lotos rally Poland“ buvo Lietuvos ralio čempionato septintasis etapas. Taip pat greičio ruožuose varžėsi ir Lenkijos, bei Europos ralio čempionato dalyviai. Varžybos vyko dvi dienas, tačiau lietuviai varžėsi tik vieną iš jų. Organizatoriai žadėjo, jog greičio ruožais mūsų tautiečiai turės įveikti 116 kilometrų, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų ir nebepravažiuojamų kelių kai kuriuos greičio ruožus galiausiai teko sutrumpinti. Beje, šį ralį galima vadinti atsakomuoju lietuvių vizitu, kadangi kaimynai lenkai dalyvavo „Kauno rudens“ ralyje. Atrodo, kad lietuviai Lenkijoje nebuvo taip šiltai sutikti. Ir gamtos, ir organizatorių.
Įspūdį susidarė žiūrovo akimis
„Apie lenkišką ralį žinojau tik tiek, kiek esu matęs per WRC (Pasaulio ralio čempionato) etapą, kuris Lenkijoje, Mikolaikose vyko 2009-aisiais. Tada buvau žiūrovas. Tačiau keliai tuomet tokie tragiški neatrodė, todėl net nebūčiau pagalvojęs, ką teks patirti šiemet dalyvaujant patiems. Prieš šių metų ralį tris dienas čia lijo lietus, kuris ir taip nestebuklingus kelius pavertė purvo voniomis“, – apie netikėtas gamtos staigmenas Lenkijoje pasakojo ralio lenktynininkas G. Notkus.
Iššūkis – užsirašyti stenogramą
„Perėjome administracinę, techninę komisijas ir išvažiavome užsirašyti greičio ruožų stenogramos. Kaip žinote, stenograma užrašinėjama ne ralio automobiliu, tad į tuos greičio ruožus, kuriais vyks ralis, išvažiavome ketvirtosios kartos „VW Golf“ automobiliu. Tada ir prasidėjo „linksmybės“. Jau nuo pirmųjų kilometrų pastebėjome, kad su šia mašina trasą įveikti bus daugiau nei sudėtinga. Teko žiūrėti ne tiek į pačią trasą ir jos posūkius, specifiką, o į kelio dangą. Bijojome kur nors „įleisti“ ratą. Buvo net ir tokių atkarpų, kurias šiaip ne taip pravažiuodavome, tuomet stodavome, eidavome atgal pėsčiomis ir užsirašinėdavome stenogramą, nes važiuojant tą atkarpą automobiliu teko saugotis, kad neįklimptume“, – sakė sportininkas.
„Turėjome užsirašyti tris greičio ruožus, važiuojamus po du kartus ir specialųjį greičio ruožą stadione. Manėme, kad laiko pakaks, bet klydome. Užsirašyti trasos išvažiavę dalyviai nuolat klimpo. Vieni kitus stūmė, traukė. Tuo metu kiti laukia išsirikiavę iš paskos, nes apvažiuoti užstrigusius kelyje nebuvo šansų. Galiausiai užklimpome patys ir žiūrime, kad diena jau į pabaigą. Visgi užsirašėme visus „dopus“, tačiau pasitikrinti jų laiko jau nebepakako. Gerai nors tai, kad organizatoriai atsižvelgė į tai, kad yra nepravažiuojamų greičio ruožų, juos sutrumpino ir davė laiko dar kartą pasitikrinti stenogramas“, – įspūdžiais dalijosi G. Notkus.
„Mūsų trasų užsirašymo automobilis buvo visiškai išniekintas. Nukrito dugno apsauga, lūžo bamperių apdailos, pradūrėme ir apgadinome padangas. Dabar mašina servise remontuojama, tvarkoma ir nukentėjusi važiuoklė. Prieš ralį susirinkome visi lietuviai ir bandėme spręsti, ar verta apskritai startuoti tokiame ralyje, kuriame šitaip kenčia technika. Vienbalsiai nepavyko nuspręsti, jog važiuojame namo, tad teko ruoštis startui“, – apie veiksmą ralio išvakarėse pasakojo G. Notkus.
Prieš startą – kvalifikacija stadione
„Prieš ralį buvo kvalifikacija specialiame greičio ruože stadione, kur vienu metu važiavo du automobiliai. Čia pasirodėme gerai. Startavome poroje su Justu Tamašausku. Prieš mūsų startą poroje startavo Vaidotas Žala. Jis stadione varžėsi su Ramūnu Čapkausku. Vėliau paaiškėjo, kad mes Vaidoto Žalos rezultatą aplenkėme. Buvome pasirinkę tokią taktiką, kad nelenktume Ramūno Čapkausko ir netektų startuoti pirmiems po ERC dalyvių. Tarp lietuvių kvalifikacijoje parodėme penktą laiką“, – apie kvalifikaciją ir strateginius sprendimus kalbėjo G. Notkus.
GR 1. Iki šimtųjų sekundės dalių identiškas laikas
„Pirmas greičio ruožas turėjo būti maždaug 14 kilometrų ilgio, tačiau jis dėl blogo oro buvo patrumpintas vos iki 6 kilometrų ir kelių šimtų metrų. Pirmame greičio ruože startavome po Ramūno Čapkausko. Važiavome per daug nerizikuodami ir buvome nustebę, kai finiše užfiksavome vienodą laiką su Ramūnu Čapkausku. Laikas buvo idealiai vienodas – 4:13:10. Vėliau žiūrėjome rezultatus ir lyginome juos su ERC čempionato dalyviais. Kartu su jais paėmus, mūsų laikas buvo greičiausių dešimtuke. Tiesa, pirmame greičio ruože atsitiko toks dalykas, jog „dopo“ gale „nusukome“ penkto bėgio dantratį“, – apie ralio prologą ir pirmuosius nuostolius pasakojo sporto meistras.
GR 2. Po G. Notkaus viražo teisėjai liko paskandinti purve
„Antras greičio ruožas taip pat buvo sutrumpintas keliais kilometrais. Startavome į pakalnę akmeniniu grindiniu. Buvo šlapia ir slidu. Tikėjausi, kad bus slidu, bet kad „ant tiek“... Jau antrame posūkyje per tuos akmenis paslydome ir vos „nenugriuvome“ į upelį. Pervažiavome tiltelį ir jau sekančiame posūkyje „suradome“ provėžoje akmenį, į jį pataikėme ir tuomet kreivai „atsistojo“ vairas. „Dopas“ buvo su incidentais. Jų turėjome gal penkis ar šešis. Vienoje vietoje automobilį išmetė iš provėžos ir mašina užšoko ant borto. Pakilome ant dviejų ratų, tačiau pavyko suvaldyti mūsų „Mitsubishi Lancer EVO IX“. Vėliau sekė posūkis – „troikė“. Susukau vairą – mašina neklauso. Gerai, kad greta buvo žemių krūva. Išslydome ir į ją atsirėmėme, per krūmus grįžome į trasą“, – sakė panevėžietis.
„Už poros posūkių patekome į tokią atkarpą, kad vairą galėjai sukti kaip nori – mašina važiuoja sau. Pradėjo automobilį traukti link teisėjų posto. „Daviau gazo“ iki „dugno“. Ratai, ko gero, prisikasė iki kieto pagrindo, pavyko rasti sukibimą ir šiaip taip išvažiavome. Deja, bet teisėjai nuo iš po ratų skraidančio purvo liko purvini, tarsi „nutinkuoti“ nuo galvos iki kojų“, – su šypsena apie antrą greičio ruožą kalbėjo G. Notkus.
Pavojingas kelmas arba „big moment“
„Tame pačiame greičio ruože turėjome ir vieną ypač pavojingą epizodą. Greitoje „dopo“ dalyje tarp vėžių sumėtė automobilį. Iššokome iš trasos ir vos, vos, „milimetrofke“ praslydome pro didžiulį kelmą. Tai buvo dar ne viskas. Teko nušokti nuo kelio vėl ir į trasą grįžome tik išguldę medelių jaunuolyną. Į finišą atvažiavome „apklijuoti“ lapais. Ypač priekinė dalis, bamperis buvo pilnas jų. Pasiekę finišą jau nebesitikėjome, kad po tokių „kliurkų“ dar galime pasiekti gerą rezultatą. Tačiau tarp lietuvių, po dviejų greičio ruožų buvome ketvirti, tad viskas neatrodė taip blogai, kaip galvojome“, – tęsė G.Notkus.
GR 3. Greičio ruožas, kuriame geriau nesustoti
„Tai buvo pats ilgiausias ir sunkiausias greičio ruožas – 25 kilometrų ilgio. Jį rodė netgi per „Eurosport“ televizijos kanalą. Startavome gerai. Tempas buvo tikrai neblogas. Jei vertintume kelio dangą, tai buvo pats blogiausias greičio ruožas. Danga buvo palaidas smėlis, labai daug duobių. Jei čia sustosi, neišvažiuosi net su keturių varomų ratų automobiliu. Kai kuriose vietose „kabinome“ žvyrą bamperiu taip, kad jis skriejo per variklio gaubtą, priekinį stiklą, stogą. Greičio ruožo gale prakirtome ratą, bet ir su pažeista padanga pavijome Ramūno Čapkausko ir Tomo Šipkausko duetą. Ilgai negalėjome jų aplenkti. Galiausiai radome iš pirmo žvilgsnio „patogią“ pievelę ir nukirtome kampą. Kitaip jų aplenkti nebuvo įmanoma. Dėl tokių provėžų trasoje Ramūnas pasitraukti iš kelio negalėjo. Mes irgi tas provėžas įveikti buvome bejėgiai. Iš tos pievos, per kurią lenkėme Ramūną, taip pat nepavyko išvažiuoti taip, kaip norėjome. Nelabai vairavosi. Gavosi taip, jog kur pataikiau, ten ir nuslydau. „Arėme“ pievą tol, kol vėl įšokome į trasoje esančias provėžas“, – teigė G. Notkus.
„ Po finišo sutikome stovintį Vytautą Švedą. Jo automobilio pavarų dėžėje tebuvo likęs vienas bėgis. Ketvirta pavara ilgai nepavažiuosi. Vytautas kažkur užklimpo. Kai likusi viena pavara – kovok nekovojęs“, – „dopo“ finišą apibūdino panevėžietis sportininkas.
Serviso zona. Vairo ištiesinti mechanikai nespėjo
„Po trijų greičio ruožų važiavome į serviso zoną. Mechanikai keitė ratą. Kiek įmanoma viską patikrino. Serviso zonai ir darbams buvo skirta 30 minučių. Visko patikrinti vyrai nespėjo. Pervaržė varžtus, tačiau iš serviso išvažiavome kreivu vairu. Jo ištiesinti greitai nepavyko“, – sakė G. Notkus
GR 4. Nuo D. Butvilo atsiliko nepilna sekunde
„Šis greičio ruožas dubliavosi su pirmuoju, tačiau šį kartą juo važiuojant kelio danga buvo akivaizdžiai blogesnė. Važiavome šiek tiek lėčiau, bet nuo lietuvių lyderio Dominyko Butvilo atsilikome vos 0,8 sekundės. Finišavome antri. Kiek atsargiai važiavome. Lyginant mūsų laiką su rezultatu, kurį pademonstravome pirmame greičio ruože, šį kartą sulėtėjome trimis sekundėmis“, - apie antrąją „Lotos rally Poland“ dalį sakė lenktynininkas.
GR 5. Saugi persvara
„Penktame greičio ruože, kuris buvo analogiškas antrajam, nusprendėme labiau nebespausti, nes D. Butvilas buvo atitrūkęs, o ir mes patys M. Samuičio ir R. Šaučikovo ekipažui „vežėme“ apie minutę. Trasa buvo tiesiog „žiauriai“ bloga, bet klaidų šį kartą išvengėme. Daugelyje vietų trasos smėlį braukėme tiesiog dugnu. Greičio ruožą įveikėme sąlyginai normaliai. Po jo M. Samuitis priartėjo per penkiolika sekundžių. Lyginant mūsų rezultatą su tuo, kurį parodėme antrame greičio ruože, lėtesni buvome 13 sekundžių. Manyčiau, kad vien dėl pablogėjusios trasos“, – tvirtino ralio lenktynininkas.
GR 6. Nauja patirtis stadione
„Tai buvo pats smagiausias „dopas“ visame ralyje – specialusis greičio ruožas stadione. Startavome greta su Ramūnu Čapkausku ir trasą pravažiavome gana švariai. Teisingoje kovoje įveikime Ramūną. Laimėjome dviem sekundėmis. Labai patiko šis greičio ruožas, nes niekada gyvenime tokio neteko važiuoti. Varžantis stadione atsiranda toks azartas, ambicijos, kai šalia matai varžovą ir nori jį aplenkti. Juolab, kad arti yra bortai, ir klaidoms vietos čia būti negali. Mums pavyko išvengti nubrozdinimų į trasos atitvarus“, – apie specialiųjų greičio ruožą kalbėjo G. Notkus.
Antrasis servisas. Nuo duobių atsisuko varžtai
„Antrą kartą atvažiavus į servisą tvarkyti tikrai buvo ką. Nukrito nuplėšta apsauga. Mechanikai vėl darė, ką galėjo. Nuo trasos duobių net balkio varžtai atsisuko. Plušėjo vyrai iš peties. Labai kentėjo automobilis trasose. Vietomis net gaila buvo...“, – apie mechanikų darbo subtilybes pasakojo G. Notkus.
GR 7. Pats baisiausias greičio ruožas karjeroje
„Tai buvo pats ilgiausias, pats baisiausias ir pats sunkiausias greičio ruožas. Ir dar naktį. Jau prieš startą teisėjai pasakė, kad trasoje yra daug sustojusių dalyvių ir liepė važiuoti kiek įmanoma saugiau. Mes kur kas labiau pergyvenome dėl kovos su Martynu Samuičiu. Jis startavo dar dieną, šviesiu metu, dviem valandomis anksčiau už mus, o mūsų startas buvo jau tamsoje. Nujautėme, kad kris tempas. Iki šio greičio ruožo dar turėjome 45-ių sekundžių persvarą. O trasa vis blogėjo. Nepameluosiu sakydamas, kad provėžos buvo su lig langais. Viename iš posūkių vos neapsivertėme“, – sakė G. Notkus.
„Žinote filmą „Pats baisiausias filmas“? Tai čia lygiai taip pat, tik čia „Pats blogiausias greičio ruožas“ mano gyvenime. Tokio gylio provėžų ir duobių dar niekur nesu matęs. Stabdant apėmė jausmas, lyg važiuotum per kopėčias. Kaip jau minėjau, į duobes kritome ne ratais, o dugnu, bamperiu. Šturmanas Dalius Strižanas sakė, jog stočiau, nebevažiuočiau, nes tuoj akys iškris ant stenogramos sąsiuvinio arba bent jau smegenų sukrėtimas tikrai bus“, – linksmai apie septintojo greičio ruožo išbandymus pasakojo sportininkas.
„Kad ir kaip „daužėmės“ šiame greičio ruože, vėl pavijome Ramūną Čapkauską, kuris važiavo turėdamas techninių problemų. Jį vėl šiaip ne taip pavyko aplenkti, nors į trasą grįžome sunkiai. Beje, bandydami grįžti į trasą sutikome „Citroen C2“, vairuojamą merginų, kurias bandė iš purvo išstumti girti lenkų fanai. Pradžioje jie stūmė ne automobilį, o vienas kitą, ir kovojo dėl to, kuris stums merginų automobilį. Paskutiniu momentu, kai artėjome link jų automobilio, pavyko išsiropšti ant trasos ir grįžti į ją be incidentų“, – linksmus graudaus ralio epizodus minėjo lenktynininkas.
Lietuviams kelią užkirto trasą gedimą patyrę lenkai
„Mums finišavus iš paskos važiavęs lenkas išmušė ratą ir užtvėrė trasą tokioje vietoje, kur nei jo apvažiuoti, nei patraukti į šoną jo automobilį nebuvo įmanoma. Organizatoriai suskubo tą greičio ruožą „nuimti“. Ties lenku sustojo V. Žala, J. Survilaitė, o K. Raišiui teisėjai net nebeleido startuoti. Beje, šiame greičio ruože avariją patyrė ir automobilių sporto žvaigždė R. Kubica ir daug kitų sportininkų, taip pat pagrindinis mūsų varžovas Martynas Samuitis. Jis pataikė į akmenį. Po šio smūgio jo automobiliui linko amortizatorius, trūko rato „špilkos“, o ratą iš už trasos ribų jam atnešė žiūrovai“, – apie pragaištingą greičio ruožą kalbėjo G. Notkus.
Atsakymas lietuviško ralio kritikams
„Tie, kurie „verkė“, kad Lietuvoje blogi keliai raliui, turėjo pamatyti Lenkijos ralio greičio ruožus. Kol nenuvažiuoji niekur kitur, nesupranti, kaip pas mus yra gerai“, – lietuviško ralio kritikams argumentą metė G. Notkus.
Stebino lenkų sirgaliai ir atmosfera
„Serviso zonos metu maloniai nustebino Lenkijos ralio fanai. Jie atėjo prie mūsų, iš aplanko išsitraukė mūsų ekipažo nuotrauką, darytą per „Kauno rudens“ ralį ir paprašė autografų. Buvau labai nustebintas. Matyt, tai buvo raliu besidomintis fanas. Kalbant apie visą atmosferą varžybų metu reikėtų paminėti, kad greičio ruožuose buvo labai daug žiūrovų. Visi perka bilietus, nebando brautis per krūmus ar važiuoti bilietų pardavėjams per kojas nestodami. Niekas nesigrūda, nesipyksta“, – pagyrų ralio mėgėjams negailėjo G. Notkus.
Organizatoriai lietuvius pamiršo
„Patys apdovanojimai buvo labai kuklūs, be didelių iškilmių. Gal tai kiek nuvylė. Beje, kai kurie trasos teisėjai net nežinojo, kad varžybose važiuos ir lietuviai. Mūsų komandos fanai sakė, kad po ERC ir Lenkijos čempionato dalyvių, septintojo greičio ruožo teisėjai ir apsauga puolė pakuotis daiktus ir ruošėsi palikti trasą, tačiau tik mūsiškiams pasakius, kad dar važiuos ir lietuviai, jie nustebę greičio ruože pasiliko. Lenkijoje jautėmės šiek tiek atstumti ir pamiršti“, – ne pačius smagiausius epizodus „Lotos rally Poland“ įvardijo panevėžietis.
Rezultatas suteikė vilties
„Antrose varžybose iš eilės pasiekėme antrą vietą klasėje ir absoliučiai tarp lietuvių. Po šių sėkmingų finišų atsirado viltis pakovoti dėl trečiosios vietos klasėje. Dabar sezono įskaitoje, savo klasėje penkiais taškais atsiliekame nuo Martyno Samuičio ir keturiais nuo Deivido Jociaus. Žinoma, savo padėtį susikomplikavome sezono pradžioje, bet viltis miršta paskutinė“, – skaičiavo ralio meistras.
Laukia paskutinis etapas
Lietuvos ralio čempionate liko vos vienas etapas „Rally Classic“. Spalio 4-5 dienomis finalinis, aštuntasis etapas drieksis Druskininkų apylinkėmis. Kaip jame seksis Giedriui Notkui ir Daliui Strižanui ir ar bus iš ko gerti šampaną sezono pabaigtuvėse - parodys laikas.
Už šio straipsnio nuotraukas dėkojame Fotodarius.lt, E.G Foto, Martin Sport Racing, RL foto, Rally-video.eu.