Nors ši žiema dideliais šalčiais nestebina, o piniginės pamažu apsipranta su Naujųjų metų nakties atneštais eurais, bet Lietuvoje studijuoti besiruošiantys užsieniečiai užverčia savo mentorius įvairiausiais klausimais: ar Lietuvoje įmanoma atsiskaityti kortele? Ar bendrabučiuose yra dušai? Ar galima su vietiniais susikalbėti angliškai?
Vilniaus universitete veikiančios ESN (Erasmus Student Network) organizacija jau ne vienerius metus padeda naujai į Marijos žemę žengusiems užsienio studentams kuo greičiau perprasti gyvenimo Lietuvoje vingrybes. Šios organizacijos nariai – mentoriai – kuriam laikui tampa savotiškais užsieniečių broliais ir sesėmis: rūpinasi apgyvendinimo klausimais, akademiniais reikalais, kelionėmis po Lietuvą, laisvalaikiu. Tačiau naujoji „Erasmus“ praktikantų pamaina į Lietuvą atvyks tik po poros savaičių, o dabar pats laikas atsakyti į dažnam lietuviui ramybės neduodantį klausimą – kokia mūsų visų mylima Lietuva atrodo pusmetį joje pabuvojusiems užsieniečiams?
„Net nesuabejodamas! Nuostabios merginos!”– be perstojo besišypsąs būsimasis teisininkas iš Ispanijos atsako į gan painų klausimą: ar stotų ginti Lietuvos, jeigu šiai iškiltų pavojus.
„Puikus alus!“– antrina jam pro šalį einantis studentas iš Švedijos. Tačiau tai, kad mūsų merginos gražiausios, o alus skaniausias, žinome visi. O ar žinome, kas labiausiai įsiminė Lietuvoje viešėjusiems studentams?
„Pirmosios mano minutės Lietuvoje buvo nepamirštamos, – pasakojo anglų filologiją studijuojanti Karen iš Kinijos. – Išėjusi iš oro uosto supratau, jog atsidūriau visai kitame pasaulyje – pasaulyje, kurio grožis visiškai man galutinai atsiskleidė pamačius Vilniaus senamiestį, kuris tiesiog dvelkia Europa.“
Gruzinas Zaza, studijuojantis mediciną, įsiminė šaltoką klimatą: „Kiek peršalau, kai šeštą valandą ryto esant –10 laipsnių teko laukti autobuso geras dešimt minučių.“
„Labiausiai man patiko Trakai, – tęsė Karen. – Ta pilis saloje išties atrodo nepaprastai. Mačiau ją dar ankstyvą rudenį, buvo labai graži diena – vaizdas kaip iš atviruko.“
Zaza teigė buvęs susižavėjęs Vilniumi – ypatingai ta panorama, kuri atsiveria žvelgiant nuo Šv. Jonų bažnyčios bokšto. „O ką galėtumėte pasakyti apie lietuvius?“ – uždavus tokį klausimą, atrodo, tuoj sulauksi reportažo iš rubrikos „Kriminalai“, tačiau užsieniečių studentų atsakymai maloniai stebina – Zaza lietuvius apibūdina kaip labai malonius ir linkusius pagelbėti.
„Kai paprašydavau pagalbos, visada jos sulaukdavau, – šypsosi gruzinas. – Pagelbėti bandydavo netgi senyvo amžiaus moteriškės. Tiesa, joms nepavykdavo su manimi susišnekėti.“ Jam antrino Karen: „Lietuviai gan drovūs, bet kai su jais artimiau susipažįsti, supranti, jog jie iš tiesų labai šilti ir nuoširdūs žmonės. Be to, galėčiau pridurti, jog lietuviai vaikinai aukšti ir gan išvaizdūs“, – šyptelėjo smulkutė studentė iš Nankingo.
Šiam kartui atsiliepimų užteks. Dabar belieka laukti Vilnių užplūsiančios užsieniečių studentų bangelės ir svetingai juos sutikti – kad po pusmečio būtų galima išgirsti dar daugiau šiltų atsiliepimų apie Lietuvą, kurioje ne taip ir blogai, kaip mums patiems kartais atrodo.