Kadangi miestas pastatytas Šandongo iškyšulyje, apsuptas Geltonosios jūros, vėjo, lietaus ir darganotų dienų pakanka, kad mano kursiokus, kilusius iš pietinių Europos šalių, nuvarytų į gilią depresiją. Mums šiauriečiams - puikios sąlygos gyventi ir
studijuoti.
Tačiau birželio gale tarsi Kinijos komunistų partijos nurodymu vasara prasidėjo! Oras sušilo taip staigiai, kad visas miestas apsigaubė tirštu rūku, vertu siaubo romanų rašytojų plunksnos, kuriame šmirinėja daugybė pasiklydusių juodų ežiuku nukirptų galvyčių. Pasirodo, kad šilumą įjungė, bet pamiršo pašildyti jūros vandenį, kuris vis dar buvo stingdančiai šaltas ir pirminė Baltijos jūros vandenį vasaros pradžioje. Ir taip jau keletas dienų. Net sunku suprasti, ar rūbai permirko prakaitu, ar oro drėgme.
Tačiau kinų jaunavedžiams tai nė motais. Čia jų daug ir jie dideliais būriais stengiasi įsiamžinti savo gyvenimo akimirkas jūros bei rūko fone.
Šiltėjant orui pamažu sušilo ir jūros vanduo, išsisklaidė rūkas, į namus išsivažinėjo depresijos nuvarginti mano kursiokai, ištuštėjo studentų bendrabutis, prasidėjo tikra kurortinė vasara. Oro temperatūra apsistojo ties 30 laipsnių šilumos padala ir apmirė.
Gatvėse pasirodė būriai vyriškos lyties „pilvo šokio šokėjų“. Dauguma kinų vyrų savo marškinėlius, marškinius ar kitus apdarus atraitoja iki pažastų, kad galėtų pademonstruoti savo gerai išpuoselėtus, Tsingdao alumi pagirdytus pilvus. Pasirodo, taip jie vėsina savo kraujotaką. Geriau jau merginos taip vėsintųsi.
Priešingai vyrukams, moteriškės dar smarkiau susivystė į rūbus, kai kurios jau pradeda priminti mumijas, nes bijodamos tapti panašiomis į kaimietes, besisaugodamos rudo įdegio, ant veidų užsideda medžiagines kaukes, ant ranku užmautos pirštinės, ant galvos - kepurė su plačiausiais bryliais.
Mano bendramokslė rusė, kuri yra nenatūrali blondinė, su mėlynomis akimis bei anemiškai išbalusia oda tapo kinų merginų dievinamu objektu, nuolatinis prašymas leisti kartu nusifotografuoti bei pagyros dėl jos baltumo tapo kasdienybe, jau buvome surezgę planą, kad ją reikėtų kaip Palangoje vietoje beždžionėlės su fotografu kartu vedžiotis pajūriu ir už mokestį leisti kartu nusifotografuoti. Bet verslo planas žlugo, nes į mūsų universitetą plūstelėjo būrys vasaros kalbos kursų studentų ir, kaip tyčia, didžioji dalis iš tų pačių platumų kaip ir mūsų snieguolė, - peroksidinių konkurenčių, piktais žvilgsniais iš tolo atpažįstamų rusių, kurias jau draugiškai vadiname „Angry birds – Angry Russians“( liet. Pikti paukščiai - pikti rusai). Būrys maskviečių atvyko pasimokyti atostogų metu kinų kalbos.
Be „piktųjų paukščių“ plūstelėjo ir kinų būriai iš sostinės ir kitų tolimesnių miestų, kurie šiuo metu labai kenčia nuo oro užterštumo. Čingdao kol kas yra vienas iš mažiausiai užterštų miestų, kuris
dėl šios priežasties taip pat tapo patrauklus turizmui.
Kinai mėgsta savo šalį ir mėgsta keliauti, bet tam turi nedaug laiko, nes toks reiškinys kaip atostogos – ne visiems pagal kišenę. Apmokamų atostogų kinai neturi, nori ilsėtis – susimokėk. Komunizmu, socializmu net nedvelkia.
Sušilus jūros vandeniui ir dėl šilto oro mėlyna jūra netikėtai virto smaragdo žalumo liūliuojančia klampyne. Tačiau atostogautojų neatbaidė šitas jūros žolių ir dumblių antplūdis, kuris nuklojo visą
pakrantę.
Per porą dienų miklios rankytes visą šią žalią masę surinko ir išvežė tik jiems žinoma kryptimi. Teko girdėti, kad tai labai maistingas produktas, tačiau jo valgyti tikrai nekyla lazdelės. Geriau kitokios jūros gėrybės ir produktai. Bet apie tai papasakosiu kitą kartą.
Vaidotas Jankus iš vasariško Čingdao