To siekta per aktualias paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves bei kitas bendras veiklas. Kiekviena LPSK priklausanti šaka turėjo teisę deleguoti savo jaunimo atstovus. Džiugu, kad šioje stovykloje taip pat dalyvavo ir patirtimi apie profesines sąjungas dalinosi kolegos iš Estijos.
Vienas prioritetų – stipri bendruomenė
„Kaip per savo paskaitą pabrėžė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius, „Švyturio-Utenos“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, profesinės sąjungos – tai mes. Vadinasi, kuo vieningesnę ir sąmoningesnę bendruomenę subursime, tuo stipresnė taps pati LPSK. Profesinių sąjungų jaunimui čia tenka itin didelė atsakomybė – juk mes perimsime darbuotojų atstovavimą į savo rankas. Puikiai suprantame savo atsakomybę“, – sako asociacijos „LPSK Jaunimas“ pirmininkas Tomas Jakutavičius.
Viena iš dažnai vasaros stovykloje minėtų problemų – sudėtingas naujų narių, ypač jaunimo, pritraukimas į profesines sąjungas. Nors šis iššūkis aktualus ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje, Rytų Europoje tai pasireiškia skaudžiausiai. Viena vertus, Lietuvoje apskritai palyginti menkas dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje, savanorystės, prisidėjimo prie įvairių pilietinių iniciatyvų lygis, kita vertus, daug žalos daro dažnas – nors ir iracionalus – profesinių sąjungų siejimas su sovietine praeitimi.
„Tai – paviršutiniškas požiūris. Paieškojus nesunku rasti nemažai tarptautinių tyrimų, aiškiai sakančių, kad kaip tik darbininkų judėjimai įvairiose buvusiose sovietinėse respublikose buvo viena svarbiausių jėgų, sąlygojusių visuomenių pasipriešinimą sovietų valdžiai, o galiausiai ir jos žlugimą, – atkreipia dėmesį jis. – Panašiai yra ir su daug kitų profesines sąjungas supančių mitų – rimtesnio žvilgsnio jie neatlaiko.“
Kaip atremti negatyvius mitus?
Būtent apie įvairius stereotipus, susijusius su profsąjungomis, ir kaip į juos tinkamai reaguoti per antros dienos paskaitą kalbėjo ir R. Tamošauskas. Pasak jo, ne vienam profesinių sąjungų nariui tenka dažnokai atsakinėti į įvairius sunkius ir provokuojančius klausimus. Ką tokiu atveju daryti ir neįsivelti į beprasmiškas diskusijas?
„Dažniausiai negatyvius klausimus užduodantis žmogus jau ir taip žino atsakymą. Ką jūs jam bandysite paaiškinti, dažnai nė nebus svarbu. Taigi, ką daryti? Mano pirmas patarimas – klausyti, antras – klausti pačiam“, – pataria jis.
Kodėl turėčiau stoti į profsąjungą? Kodėl reikia mokėti nario mokestį? Ką jūs įsivaizduojate galintys pakeisti? Esate tik savanaudžiai ramybės drumstėjai, trukdantys normaliai dirbti įmonei. Parazitai. Į profsąjungas stoja tik tinginiai, nenorintys dirbti, kas priklauso... Pats blogiausias dalykas (nors ir natūralus), išgirdus tokius klausimus ir vertinimus, pulti teisintis. Jei nori nuginkluoti negatyvų žmogų, paklausk, o ką jis pats mano ir paprašyk pasidalinti patirtimi. Geriausia, kai jis pats privedamas prie išvadų – jei žmogus nenori, vis tiek į galvą neįkalsi.
„Taip pat būkite paprasti, kalbėkite suprantamai“, – jaunuoliams pabrėžė R. Tamošauskas.
Daug galvų geriau nei viena
LPSK jaunimo vasaros stovyklos veikla buvo nukreipta į praktinę pusę, realių problemų sprendimą, tad pavyko išgryninti naujų idėjų, prieiti prie netikėtų sprendimų.
„Nors, atrodo, nuolat apie tai galvoji, bet kartais kai kurie dalykai tiesiog neateina į galvą. O, štai, kažkas į tą patį iššūkį pažiūri kitomis akimis ir pamato visai kitokias galimybes. Jei užtenka vos dviejų dienų saujai naujų iniciatyvų išgryninti, tik pagalvokite, kokį potencialą turi mūsų asociacija. Tai nuteikia optimistiškai “, – apibendrina „LPSK Jaunimas“ pirmininkas T. Jakutavičius.
Pažymėtina, kad vienas didesnių asociacijos „LPSK Jaunimas“ netolimos ateities planų – regioninių jaunimo centrų steigimas, siekiant suburti Lietuvoje dirbantį ar dirbsiantį jaunimą bei prisidėti prie oraus ir perspektyvaus gyvenimo Lietuvoje kūrimo. Deja, dabartinė situacija šalyje itin sudėtinga: jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos vos tik įgiję išsilavinimą, kasdien netenkame jaunų specialistų. Tai netoleruotina: negalime toliau sėdėti sudėję rankų, būtina siekti ryžtingų pokyčių, reikalauti jų iš valdančiųjų.
Galima pasidžiaugti, kad dalyvių iš skirtingų sričių diskusijos ir bendros kūrybinės dirbtuvės buvo ne tik smagios ir verčiančios pasukti galvą, bet ir naudingos.
„Darbas komandose sustiprino turimas vertybes, atnešė daug pozityvių potyrių. Tai svarbu, nes kasdienėje veikloje tenka susidurti su daug pesimistiškai mąstančių žmonių ir kartais būna sunku išlaikyti pozityvų nusiteikimą bei ryžtą kovoti už save bei kolegas. Tokie susibūrimai viską viduje atgaivina, suteikia naujų jėgų kovoti toliau ir dar kartą įrodo, kad kartu galime sukurti ir pasiekti daugiau. Gera komanda – tai didžiulė jėga, susidedanti iš skirtingų narių idėjų, žinių, pastangų bei vienas kito palaikymo”, – įspūdžiais apie vasaros stovyklą dalijosi dalyvė iš Klaipėdos teritorinės muitinės, vyresnioji inspektorė, Jolita Undžytė.
Tuo metu kolega Roman Zaytsev, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos (EAKL) jaunimo pirmininko pavaduotojas, priklausantis jaunimo sektoriaus komandai, plečiančiai jaunimo veiklą, pažymėjo, jog čia išgirdo naujų idėjų ir pamatė, kaip įvairias problemas sprendžia Lietuvos profesinėms sąjungoms priklausantis jaunimas.
„Juk tokios pačios problemos yra ir Estijoje, tačiau jūs jas sprendžiate visai kitokiais, man negirdėtais būdais. Šaunu pamatyti ir išgirsti, kaip jaunimas rūpinasi savo ateitimi ir įsitraukia į diskusijas, siūlo savo originalias idėjas. Tai šaunu”, – teigė kolega iš Estijos.
Pabaigai primename – tapkite mūsų dalimi! Kuo mūsų daugiau – tuo esame stipresni.
Norėdami daugiau sužinoti apie mūsų veiklą, sekite mus „Facebook paskyroje“ (@lpskjaunimas) ir „Youtube“ kanale (LPSK Jaunimas).