Mano augintinis. Karkuša neskraido, bet moka linksmintis su šunimis

Karkuša pas mus apsigyveno pernai vasarą. Pamačiau ją (rašau „ją“, nors tikrai nežinome paukščio lyties, nėra išorinių požymių kaip juos atskirti) dideliame kovarnių būryje. Vaikščiojo tokia nedrąsi, nuleistu sparneliu. Pagavusi pamačiau žaizdą ant sparnelio, kuri buvo gili ir skaudi. Keletą mėnesių gydėme, tvarstėme. Žaizdos sugijo, bet dalis sparno liko be plunksnų. Karkuša visai neskraido, tik mojuoja sparnais vos pašokdama nuo žemės.

Paukštis priprato prie mūsų, susidraugavo su kitais augintiniais - trim šunimis. Šunys taip pat Karkušą priėmė draugiškai - dalinasi maistu, saugo ją nuo užklystančių katinų. Nedidukė kalytė Udra yra mylimiausia Karkušos draugė, visą dieną jos praleidžia kartu. Kartais labai gražiai žaidžia - Udra bando pagauti Karkušą už kaklo, o paukštis snapu ginasi. Nakčiai uždarome ją narve, kad kokie plėšrūnai į ją nepasikėsintų.

Labai džiaugiamės, išgelbėjusios gyvybę, nes be žmogaus globos paukštis tikrai nebūtų išgyvenęs. O namie turime gerą draugą.