Tuomet teko laukti lauke, nes pasiteiravus slaugytojos, ar nėra pirmenybės karščiuojančiam vaikui, man atkirsta, kad užeiti galima po vieną. Dar kartą pasakius, kad vaikas turi 39,4 temperatūros, nieks manęs negirdėjo ir vėl buvo atkirsta „užeiti po vieną“. Tad teko laukti lauke, kur jau buvo pavėsis ir skersvėjis.
Atvykau kartu su savo mama, taip pat medike ( paskiepyta ir turi galimybių pasą), bet įleido tik mane su dukra.
Tik dar po kurio mus užregistravo ir teko dar laukti su kitu pacientu tame pačiame koridoriuje geras 10-15 miničių. Tai kodėl man nebuvo galima iškart ten užeiti ir nešaldyt kūdikio lauke? Tuomet patekome pas kitą registratorę, kur tik tada (jau praėjus daugiau kaip valandai nuo pradžios) vaikui pamatavo temperatūrą. Matavo pažastyje, pusiau įdėjus termometrą, nes dukra buvo nerami ir klykė, nesileido išmatuot temperatūros. Ir tada jau buvo 36,5 laipsnių.
Tuomet mus palydėjo į palatą laukti gydytojo. Vaikas klykė, buvo neramus. Mano mama lauke pradėjo jaudintis ir dar po pusvalandžio registratorės paklausė, kur mes. Ją įleido į palatą, kur laukėm. Paskui nuėjome kartu į registratūrą pasiteiraut, kiek laiko dar teks laukti gydytojo ir kur kreiptis? Ar yra vyr. budintis?
Registratorė mus aprėkė, kad žmonės ir ilgiau laukia, nenorėkite patekti per valandą. Reikia laukti ir tiek. Mes sakėme, kad vaikas karščiavo, mes nežinome, kaip toliau malšinti temperatūrą. Mus vėl palydėjo į palatą ir liepė laukt kartu.
Praėjus dar pusvalandžiui, atėjo gydytoja ir slaugytoja. Mano mama pasakė, kad malonu, kad pagaliau atėjo, o gydytoja atkirto: „ai džiaukitės, kad atėjau per valandą, savaitgaliais žmonės laukia po 4-5 val., dabar turim 14 pacientų, o esame tik 3 gydytojai.“
Ir liepė mamai išeiti, išstūmė pro duris, jas užtrenkė. Mano dukrytė klykt pradėjo, nes pavargo, o būnant pas močiitę ant rankų buvo rami. Gydytoja pradėjo klaust, ko atvykome ir ko nesikreipiau į ambulatoriją. Paaiškinau, jog viską darėm, kaip sakė ambulatorija, ir kad mano mama – gydytoja. Tiesiog nekrenta temperatūra ir nežinome, ką toliau daryti, nes vaikui skirti vaistai jau 8 kartus.
Tuomet gydytoja pradėjo tardyti, kelintą valandą ir kokia temperatūra buvo, kas valandą. Viso pokalbio metu kalbėjo griežtai ir nemandagiai. Viską susakiau. O gydytoja sako, kad dabar neturi vaikas temperatūros – ko čia norit? Paaiškinau, kad prieš pat atvykstant, sugirdžiau vaistų. Vaikas klykė visą laiką. Tuomet gydytoja pasakė, kad paims bendrą kraują ir COVID testą. Daugiau nieko nesakė.
Vaiką per prievartą stipriai suspaudė (slaugytoja ir gydytoja), kad vėl pamatuotų temperatūrą, bandė paklausyt plaučius, a la apčiuopė limfmazgius, griežtai pažiūrėjo gerklę ir sako: „Gerklė kiek paraudus, bet čia dėl to, kad labai klykia.“
Temperatūra buvo 36,6. Vaikas klykė. Sakiau, gal gali mano mama užeit, išeitų nuramint vaiką. Manęs negirdėjo. Imant Covid-19 testą suspaudėm visi tiek vaiką per klyksmus, kad jis net mėlynavo. Imant mėginį iš gerklės ir nosies sukišo tiek, kad vaikas klykė paskui dar pusę valandos. Paėmus tyrimus, liepė laukt kraujo tyrimo – sako, kad ateis laborantė, nes sesutė, kai vaikas toks neramus, iš venos kraujo nepaims. Nieko daugiau neaiškino ir nesakė, išėjo.
Vaikas tiek praklykė, kol apžiūrėjo ją, kad teko perrengti, nes visa buvo šlapia.
Paskui užėjo slaugytoja paklaust, ar atėjo laborantė, mes atsakėme, kad ne (praėjus 40 min. jau), paklausėme, kiek dar teks laukti, vaikas labai neramus, visus užkandžius jau suvalgė, mergytė nori valgyti. Ir dar sakėme, kad jau tiek laukiame, patys kai dirbame niekad taip nebūdavo. Slaugytoja pradėjo rėkti, kad ką mes čia aiškiname: „Kiek reiks tiek ir lauksite!“ Ir trenkė durimis.
Galiausiai atėjo laborantė ir paėmė kraują. Mes palaukėme dar 10 min. ir išėjome. Nes vaikas praklykė visą laiką, iki mūsų nieks neatėjo, o ir skyrius visas rėkė ant mūsų, nemandagiai bendravo, temperatūra buvo nukritusi.
Tuomet vakare važiavome namo. Važiuojant negirdėjau, kad man buvo skambinta du kartus, kai po kelių minučių pamačiau – skambinau pati, kol atsiliepė. Kalbėjo slaugytoja, sakė: „Labai negražu, kad išvykote. Atėjo tyrimo rezultatai, gydytoja norėjo juos aptart.“ Aš atsiprašiau, bet pasakiau, kad vaikas norėjo valgyti, todėl mes išvykome. Slaugytoja: „Na, aš jus suprantu, kalbėkite su gydytoja.“
Slaugytoja pasakė, kad paduos ragelį gydytojai ir išgirdau, kaip gydytoja sako: „Tegul e.sveikatoje žiūri.“
Gydytoja atsisakė pakomentuoti. Tad mano kolegės atsiuntė išrašą, kur diagnozė buvo „viršutinių kvėpavimo takų infekcija“. Nors sakiau gydytojai, kad porą dienų prieš vaikas skiepytas ir gal čia reakcija į skiepą? Nes vaikas nekosėjo, nesloguoja. Be to, išraše parašyta, jog limfmazgiai nepadidėję, nors jie buvo padidėję.
Vaikui naktį vėl sukilo temperatūra iki 39,5, vėl teko duot vaistų. O
7 ryto vėl skambinta iš priėmimo, aš negirdėjau. Kai 9 ryto perskambinau, man pasakė, kad vaiko Covid-19 testas neigiamas.
Temperatūra mergytei kilo dar porą dienų. Štai tokia nemaloni ir bjauri patirtis su šiuo priėmimu. Jokios informacijos, empatijos, supratingumo ir mandagumo. Pirmą kartą teko susidurti su tokiu nemaloniu personalu.
***
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė paaiškino, kad visos procedūros buvo atliktos kaip reikalaujama ir galimai pacientės skundą inspiravo emocijos.
„Pacientų srautai VUL Santaros klinikose yra dideli ir ypač padidėja savaitgaliais, nes pirminės sveikatos priežiūros įstaigos dažiausiai nepriima ūmiai susirgusių pacientų. Dauguma didelių ligoninių priėmimo padaliniuose yra įdiegtos pirminės pacientų būklės vertinimo skalės (TRIAGE procedūra), pagal kurias nustatoma atvykusių pacientų konsultavimo skubumas ir eiliškumas.
Sunkiausi pacientai, kurių būklė nestabili, visada konsultuojami pirmiausiai, o tais atvejais, kai paciento būklė nėra grėsminga ir yra didelis sunkesnių pacientų srautas, laukimo laikas gali būti ilgesnis.
Pridedame informaciją iš www.vaikuligonine.lt puslapio. Su šia informacija pacientų tėvai gali susipažinti ir laukimo salėje:
http://www.vaikuligonine.lt/wp-content/uploads/doc/Atmintines/KAIP-TEIKIAMA-PAGALBA-PRIEMIMO.pdf
Šio paciento būklė buvo įvertinta kaip standartinio skubumo, t. y., jai suteikta „žalia“ kategorija. Pacientas atvyko 16:25, būklės sunkumas įvertintas 16:30. Vaiko kūno temperatūra buvo normali, išmatuota standartiškai, pagal slaugos protokolą.
Skunde minimą dieną buvo būtent tokia situacija, kai vienu metu, vos per keletą valandų, atvyko apie 20 pacientų, du iš jų dėl sunkios būklės buvo hospitalizuoti tiesiai į intensyviosios terapijos skyrių.
Pacientai po jų užregistravimo ir apžiūros pirmumo nustatymo (TRIAGE) laukia laukimo salėje, išlaikydami saugų atstumą, pacientų laukimui numatytose vietose, – taip buvo taikoma ir šiai pacientei. Močiutė nėra vaiko įstatyminis atstovas, todėl mažasis pacientas buvo priimamas, kaip ir privaloma šiuo metu, su mama.
Suprantama, kad laukti nėra malonu, visi nori būti kuo greičiau apžiūrėti, bet, deja, turime laikytis visų epidemiologinio režimo reikalavimų, pacientams priimti turime ribotą skaičių kabinetų ir palatų, o pacientų laukiamasis taip pat nėra itin didelis, tačiau pacientui su mama lauke laukti neteko.
Šiuo metu pacientai yra tikrinami dėl galimo apsikrėtimo SARS-CoV-2, tepinėliai tyrimui imami iš nosiaryklės pagal įstaigos patvirtintą procedūrą. Deja, procedūra nėra maloni. Imant COVID mėginį vaiką laikė mama. Kadangi vaikas buvo labai neramus, verkė, buvo pasirinkti kapiliarinio kraujo tyrimai. Mama apie tai mandagiai buvo informuota. Taip pat mama buvo informuota, kad kol lauks tyrimų atsakymų, būtina duoti vaikui atnešto tirpalo. Mama gydytojos nurodymo nepaisė.
18:40 atėjusi į palatą gydytoja paciento nerado – mama su vaiku buvo pasišalinusi iš palatos, nors tyrimų rezultatų dar nebuvo. Be to, pacientas turėjo COVID-19 delta atmainai būdingų simptomų, todėl buvo būtina pasirašyti įsipareigojimą izoliuotis iki atsakymo gavimo. Apie savavališką pasišalinimą iš ligoninės gydytoja įrašė medicininių dokumentų išraše. Apie tyrimų rezultatus mama buvo informuota telefonu, nes kitos galimybės nebuvo.
Apgailestaujame, kad mama, atvykusi su karščiuojančiu vaiku, patyrė tiek nemalonių emocijų, tačiau šioje situacijoje Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui skirti kaltinimai nėra pagrįsti, o pagalbos teikimo tinkamumui įrodyti skyrius pateiks auditui dokumentuotus įrašus.
Norėtųsi, kad gydytojų ir pacientų tėvų bendradarbiavimas tokiose situacijose būtų kuo sklandesnis, tačiau kaip ir kiekvieno skundo atveju jį nuodugniai išsiaiškins Santaros klinikų Vidaus audito tarnyba ir nuspręs, ar sveikatos priežiūros paslaugos šiam pacientui buvo suteiktos geros kokybės ir tinkamai.
Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius nuolat sulaukia tėvų padėkų būtent dėl to, kad čia teikiama skubi ir kvalifikuota pagalba, dirba patyrę ir empatiški gydytojai, todėl manytume, kad ši aprašyta situacija yra daugiau pasimetimo ir emocijų, o ne tikrų faktų padiktuota“, – teigė J. Normantienė.