Tokios reikliai meilios, santūrios ir kartu prieraišios, turinčios TOKĮ žvilgsnį ir tokį balsą. Be viso kito, kai buvo rasta, ji buvo neįtikėtinos spalvos, pusė kūno juodos spalvos, kita – rudos. Tačiau pamažu tas nudegęs saulėje kailiukas nusišukavo, ir šokoladinė spalva liko tik ant kojyčių, uodegos.
Skiepyta, sterilizuota, testuota dėl katininių ligų (testai dėl FIV, Felv ir koronos neigiami), dukart gavusi „strongholdo“. Jauna, spėjamai iki dvejų metų. Tačiau turi bėdą – nuotraukose atrodo pikta susivėlus ir... sena. Ir taip ją fotografuoju, ir kitaip, o tik fotoaparatas susifokusuoja, kaip ji „susiraukia“... Žodžiu, Arvena – tikras iššūkis fotografams.
O šiaip ji labai greitai apsipranta naujoje vietoje, atrodo, nelabai kreipia dėmesį į tai. Net atnešta pas veterinarą apžiūrai, ji iškart išlenda iš dėžės ir eina pasivaikščioti po kabinetą. Jai nieko nereiškia sustoti, užversti galvą ir pakalbinti veterinarą... Arvena, kai nori, iš tiesų labai gerai moka „kalbėti“. „Meee, meee“, – garsiai sako ji, pasitikdama žmogų, bet pora minučių – ir išsikalbėjusi ji ima murkti, trintis kaktyte į jus ir taikosi užlipti ant kelių. O tai ji labai mėgsta, tad tinka tiems, kas nori glaustūnės katės.
Apskritai labiausiai jai patinka ant kelių, paskui ant lovos greta jūsų, na, blogiausiu atveju, prisibuvus persikraustys ant fotelio pamiegoti. Bet nepalikite jos ilgai vienos, jai norisi būti su žmogumi.
Sakyčiau, tai savininkiškai meili katė, murkdama ištiesia leteną, uždeda ant tavęs ir pagniaužo – tai va, tu, žmogau, esi mano. Žmogaus neskriaudžia, nesidrasko ir nesikandžioja iš pasalų.
Gal dėl to, kad nenori dalintis „savo žmonėmis“, Arvena nemėgsta kitų kačių. Ji jau po truputį ramiau ima į jas žiūrėti (o globėjų namuose, deja, visada gyvena ne viena katė), bet šiaip bėgiojančias gentaines laiko... pelėmis. Bando gaudyti ir net muštis. Todėl daug laiko jai tenka būti vienai uždarytai. Galit įsivaizduoti, kaip tai nepatinka katei, kuri myli žmones.
Jai reikia atskirų namų, kur žmonės mėgsta, kai katė juos dievina. Na, taip gal kiek rūsčiai, nes kaip matote, jos išraiška neeilinė, bet vis dėlto.
Arvena neišranki, ėda sausą maistą ir konservus, normaliai naudojasi kraiko dėže. Ji leidžiasi šukuojama, tik nepersistengiant. Šiaip kasdien šukuoti jos nereikia, bet šiek tiek nepakenks. Ji ne itin smalsi ir judri, nelaipioja užuolaidom ir apskritai ant spintų nesiropščia – iš tų retų kačių, kurios „trečio aukšto“ nemėgsta. Arvena linkusi „prie žemės“. Gal dėl to, kad kažkada turėjo kojytės traumą (veterinaras apčiuopė sugijusį gumbelį ant užpakalinės letenos), o gal šiaip ne aukštalipė. Taigi, ji gana „patogi“ katė.
Labai svarbu jai rasti namus, kur kitos katės ar tuo labiau – dar smulkesni augintiniai – netrikdys. Manau, ji gali gyventi ir bute (kaip dabar), ir name, išeidama į kiemą. Tai – rami katė ir toli neturėtų bėgti.
Norisi pasakyti, kad jai tiktų metalistai, mistikai ar menininkai, bet iš tiesų tai tik išoriniai dalykai ir visai nesvarbūs. Svarbu, kad ją mylėtų, prižiūrėtų ir suprastų, kad katė – ne žaislas. Ji jau kartą buvo palikta likimo valiai, nesinorėtų, kad istorija kartotųsi. Globojama Vilniuje. Kontaktai: skruzdelynas@gmail.com, 865074841.