Žmogaus skrydis tobulumo link. Jis norėtų pakilti lyg paukštis, bet negali. Jis surakintas grandinių aistros ir žemiškų troškimų... Žmogus išsigąsta savęs, savo atvaizde veidrodyje ar kito žmogaus akyse pamatydamas ribotumą... Jį aplanko supratimas, kad be kančios ir be skausmo nebus įmanoma pasiekti tobulybės. Klausimas, kas tai yra tobulybė? Ar tai nepasiekiama ,,riba“?
Žmogus bando sunaikinti tai, kas neleidžia jam pakilti į amžinuosius tolius... Neleidžia siekti... Baimę, kuri tarsi surakina grandinėmis, abejonę, kuri supančioja žmogiškų troškimų pančiais.
Skrydis – visas gyvenimas...Tikrasis skrydis – širdyse, mintyse, žvilgsnyje tolyn...Svarbu suprasti ir sustoti.
Būti laisvu! Tai tampa įmanoma, kai žmogaus skrydis pasiekia aukščiausią visatos tašką. Po viso to, kas labai žemiška, lieka tik tai, kas telpa žodyje skrydis. Paukštis – tarsi antspaudas, likęs po aukščiausio skrydžio... Šviesa – viltis, kad išsilaisvinęs žmogus pakils, sklaidys toje šalyje.
MINČIŲ LIETUS
Pakalbinome Vievio gimnazijos abiturientus – ką jie šiandien mąsto apie mokymąsi, mokytojus, klasės draugus? Kokiomis mintimis apie mokyklą norėtų pasidalinti?
Dominykas: Mes subrendome ir tapome protingesni. Matematikos formulės tapo vieni juokai, dėl mokytojų, kurie nenuleidžia rankų, moko ir padeda. Dabar jau galiu nuoširdžiai pasakyti, kad mūsų gimnazija – pati geriausia!!!
Gintarė: Gimnazija – antrieji namai. Ji labai svarbi besiformuojančiai asmenybei. Pradinė mokykla buvo tiesiog linksmas žaidimas. Su kiekvienais metais mokymasis sudėtingėjo. Gausėjo pamokų skaičius, o kartu ir namų darbų kiekis. Man mokymasis Vievio gimnazijoje visuomet liks kaip puikus bei šiltas prisiminimas.
Urtė: Man gimnazijoje labai patiko ir labai gaila bus ją palikti. Mokytojai yra rūpestingi ir gerai išmanantys savo darbą. Taip pat labai myliu savo klasę, nes visi draugiški, linksmi. Jaunesni mokiniai tikrai turėtų džiaugtis, kad turi galimybę dar čia pabūti...
Vytautas: Kai mane užklumpa mintys apie tai, kad jau liko nedaug iki mokyklos baigimo, mano akys nejučia prisipildo ašarų. O kai pagalvoju apie mano sielos draugus – klasiokus, taip pat apninka liūdesys. Jau daugiau nebematysiu nei jų šypsenų, nei spindinčių akių...Šis gyvenimo etapas yra išties skaudus, bet nei vienas nuo to nepabėgsim...
Mantas: Kiekviena diena mokykloje man yra tarsi šventė. Čia praleidau puikiausias savo gyvenimo akimirkas, čia pažinau gyvenimą, radau tikrus draugus.
Justina: Man labai gaila palikti gimnaziją, nes čia tikrai geri mokytojai, draugiški klasiokai. Manau, kad pasiilgsiu visų...Tikiu, kad norėsiu visada grįžti...
Aušrinė: Manau, kad gimnazijoje praleistas laikas bus vienas įsimintiniausių mano gyvenime. Paskutinis skambutis yra džiugi šventė, naujas etapas!Aišku, bus liūdna išsiskirti ir palikti draugus, mokytojus...
Karolis: Dvyliktokus vertinu gerai, nors, kita vertus, pusė iš mūsų esame beviltiški mokslui. Mano draugai – tai ateities karta, kuri tiek teigiamai, tiek neigiamai sukrės pasaulį!!!
Evelina: Baigusi mokyklą žadu vykti į užsienį. Visiems mokiniams palinkėčiau pasirinkti tinkamą kelią, nes viskas priklauso tik nuo mūsų pačių, kad vėliau nereikėtų verkti ir apgailestauti dėl savo klaidų. Stenkimės mokytis, nes mokslo niekada nebus per daug.
Rokas: 12-okai, nemiegokit, laikas greit lekia. Jaunesnių klasių mokiniams linkėčiau netingėti, nes po to bus per vėlu mokytis, aš pats blogai dariau, kad taip neatsakingai žiūrėjau į viską, o mokytojams tai linkiu, kad mažiau vertintų žmogų pagal elgesį.
Andrius: Linksmai prisimenu mokytojos lentoje parašytą frazę: „NEBĖKIT IŠ PAMOKŲ“, tik priešdėlį NE buvo pati užstojusi, todėl užrašas įgavo kitą prasmę.
Estela: Man tikrai nesinori palikti Vievio gimnazijos. Čia patyriau daug nuostabių akimirkų, pažinau daugybę žmonių, kurie laikui bėgant tapo draugais. Taip pat daug išmokau, už tai esu dėkingas visiems MOKYTOJAMS. Tariu didelį ačiū!!!
Agnė: Vievio gimnazijoje dirba puikūs mokytojai, kurie gerai paruošia egzaminams!!!
Monika: Mokykloje praleidome labai daug laiko. Daugybė prisiminimų...Smagių ir liūdnų akimirkų...Manau, kad visi turi džiaugtis gavę tokią dovaną.
Gintarė: Telikus vos kelioms savaitėms iki šio ilgo kelio pabaigos, kartais užklumpa liūdesys, kartais džiaugsmas, kad pagaliau visa tai baigsis! Tačiau didžiausias rūpestis šiuo metu – artėjantys egzaminai!
Ligita: Vievio gimnazija yra pati geriausia mokykla. Labai gaila, kad jau liko tiek nedaug laiko...Čia praleidau pačias gražiausias gyvenimo akimirkas...
Kotryna: Išmokime rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą – ant akmens...Gyvenkime be baimės, drąsiai sutikime artėjančias kliūtis ir įrodykime, kad mes galime jas įveikti. Sėkmės visiems!
Vilija: Prisiminimai yra tik geri, jokių skaudžių nutikimų neįvyko. Jaučiausi lyg namuose, kaip ir sakoma, mokykla - antri namai. Juk išties praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį mokykloje...
Domantas: Vievio gimnazijoje prabėgo patys gražiausi metai. Patyriau ir šilto, ir šalto... Dabar svarbiausias siekis yra baigti mokyklą ir studijuoti norimą specialybę universitete.
Julija: Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad Vievio miestas turi tokią gražią gimnaziją, kuri kasmet modernėja. Iš tikrųjų teko lankytis ir kitose mokyklose, kurios neprilygsta mūsų... Manau, prisiminsiu šią jaukią mokyklą ir joje esančius mokytojus visą gyvenimą.
Linkime Jums kūrybinės drąsos, pasitikėjimo savimi. Tegu artėjantys egzaminai bus tik žingsnis į priekį, į naują gyvenimą!!!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 18 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.