Juk visų mūsų rytas prasideda taip pat – atsikeli, susiruoši ir lėtais, mažais, bet reikšmingais žingsniais keliauji į SAVO mokyklą. Daugelis pasakys – anokia čia laimė! Tikra rutina! Pamoka po pamokos – ir, žiūrėk, prabėgo visa diena. Grįžusi namo tik paruoši namų darbus ir visiškai išsekusi krenti į lovą. Ir taip diena po dienos, savaitė po savaitės... O aš jiems atsakau, kad tai – daugiau nei laimė, jei supranti, kiek pasaulio vaikų neturi šios galimybės – turėti SAVO mokyklą! Ir ne tik ją – turėti SAVO klasę, SAVO suolą, SAVO Mokytoją! Todėl ėjimas į mokyklą gali būti ir pats didžiausias džiaugsmas!
Visų pirma, kiekvienam, kuris mokyklą laiko bereikšmiu dalyku, derėtų prisiminti, kad ji skirta tam, kad žmogus galėtų atrasti kažką naujo, lavinti protą, tobulinti save. Ar nemanote, kad vien galimybė mokytis pasaulio civilizacijų sukauptos išminties yra didžiausias atradimo džiaugsmas? Aš niekada negaliu suprasti burbančių ir dejuojančių, kad išsėdėti 45 minutes jiems yra per sunku. Bet juk per pamoką reikia ne tik sėdėti, bet ir klausyti, matyti, girdėti, jausti, net ir išgyventi per pamoką reikia! Aš pati naujas patirtis ir naujas žinias vertinu labiau už viską. Juk R. Rolanas sakė: „Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis smalsumas.“ Tad manau, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl su džiaugsmu einu į mokyklą, ir yra tai, jog tik ten galiu patirti nuolatinį atradimo džiaugsmą!
Bet jaunas žmogus nėra nei taisyklių skrynia, nei formulių prigrūstas lagaminas – jam reikia bendravimo! Juk Mokytojas gali ne tik formulę ar taisyklę paaiškinti, bet ir kitokiais, gyvenimiškais, klausimais patarimą duoti. Tik, deja, retas kuris supranta, kad turi tokią nuostabią galimybę – išgirsti kito, vyresnio ir brandesnio, žmogaus nuomonę. Tereikia pačiam norėti užkalbinti jį, paprašyti patarimo ir vėliau tokie pašnekesiai taps įprasta ir naudinga gyvenimo dalimi. Nežinau ar pastebėjote, bet žodį „Mokytojas“ rašau iš didžiosios raidės. Ir tai darau ne šiaip sau – juk net japonų patarlė sako, kad „Viena diena su puikiu mokytoju yra geriau nei tūkstantis dienų stropaus mokymosi.“ Todėl tai yra dar viena priežastis, dėl kurios į savo gimnaziją einu su džiaugsmu. Iš Mokytojų išmokstu pačių vertingiausių gyvenimo pamokų!
Galiausiai prisiminiau posakį: „Mokykla – tai antrieji namai.“ Tik neseniai supratau, kad jis yra teisingas. Juk išties tik mokykloje jaučiuosi sava – čia visi mane pažįsta, gerbia (jei tik pati juos
gerbiu), čia beveik visi mano draugai, kurių palaikymą galiu justi kas dieną. Tuo įsitikinau dalyvaudama žinių žaidime „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“. Juk man už nugaros sėdėjo būtent JIE.
Kaip ir aš, JIE, mano draugai, nekantriai laukė rezultato, vildamiesi, kad mano atsakymas bus teisingas... JIE mane palaikė net sužinoję, kad iškritau – juk JIEMS svarbu buvo ne pergalė, o žmogaus pastangos... Žinoma, visi kartais susipykstame, dėl ko nors nesutariame, bet ginčai kartais žymiai vertesni už bet kokias kaukes, nes leidžia atrasti tiesą ir mokytis džiaugtis... Tad savo gimnazijoje aš galiu atrasti dar daugiau būdų tobulinti save nei tik skaitydama knygas, todėl ir
DRAUGAI yra priežastis, skatinanti į mokyklą eiti su džiaugsmu!
Todėl sakau, kad į SAVO gimnaziją, Kauno „Varpo“ gimnaziją, einu su pačiu didžiausiu džiaugsmu, nes čia yra mano neišsemiamų galimybių namai – čia aš jaučiuosi SAVIMI!!!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 58 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.