Aš atvertusi knygą pagalvoju apie jos trapumą. Ką turiu galvoje sakydama „trapumas“? Knygos tarsi skaičiuoja savo dienas. Kiekvieną dieną jų „gyvenimas“ trumpėja. Mūsų proproproproseneliai knygas surašinėjo mūsų labui. Jie manė, kad visas pastangas, visą tai, ką jie sukūrė arba manė esą tikra, mes įvertinsime. Per istorijos pamokas mokytoja daug laiko pasakodavo apie raštingus žmones. Pasakojo, kokia garbė buvo mokėjimas rašyti. Žmonės norėjo viską išsaugoti mums, ateities žmonėms.
Senieji pasaulio gyventojai savo pasakojimus norėjo surašyti visur, kur tik įmanoma – ant medienos, molinių lentelių, pergamento. Buvo laikai, kada lietuviškos knygos buvo uždraustos, bet rašytojai nepabūgo stiprios caro rankos norėdami gero mums. Prie jų darbo prisidėjo ir knygnešiai. Dabar įsivaizduoju, kad knygnešiai – tai bibliotekininkės, žinančios tiek daug istorijų, perskaičiusios begalę knygų ir gebančios įtikinti bei patarti kiekvienam.
O kam gi toms knygoms gyventi, jei jas žmonės iškeičia į kompiuterinius žaidimus, knygas internete? Esu iš tų merginų, kurios mieliau laiką leidžia skaitydamos knygas, fantazuodamos apie gyvenimą knygose ir istorijų kūrimą. Skaitydama knygas aš atsipalaiduoju. Pajuntu tą vidinę ramybę, kurią man perduoda pagrindinis knygos veikėjas. Jaučiu itampą, kai knygos įvykiai pasisuka netikėta linkme. O kas Jums padeda atsipalaiduoti? Muzika? Televizorius? Kompiuteris?
O ar bandėte visą tai pakeisti bent į 20 šiugždančių detektyvinės knygos puslapių? O dabar mes turime tobulas sąlygas rašyti ir skaityti. Atlikusi tyrimą galiu teigti, kad iš 28 mokinių mano klasėje knygas kiekvieną dieną skaito vos 4 merginos. Dauguma mokinių sako, kad niekaip neranda laisvo laiko tokiam nereikalingam užsiėmimui, bet... ar randate laiko pažaisti žaidimus kompiuteryje?
Knygą drąsiai galite vadinti draugu. Kitaip nei kompiuteris, televizorius ar telefonas, knygų skaitymas nekenkia Jūsų sveikata. Širdį užplūsta palaima, kai turiu galimybę skaityti seną knygą. Jos primena močiutės namus, pilnus neapsakomo kvapo. Jei sakote, kad jaunimas skaito - labai klystate. Dažną dieną užsuku į mieste esančias bibliotekas. Ir ką gi jose matau? Sėdinčius vaikus. Sakote, tai gerai? Drįsčiau teigti, kad tai nėra taip gerai, kaip Jums atrodo. Dažnas vaikas, užėjęs į biblioteką, traukia prie laisvų kompiuterių. Niekad jų nesupratau.
Kaip galima knygų apsuptyje, įvairių istorijų sumaištyje laiką leisti prie kompiuterio? Mano namų biblioteka nėra didelė. Labiau mėgstu knygomis dalintis, aptarti su bendrą pomėgį turinčiomis asmenybėmis, bet to man neužtenka. Nuo pat mažens troškau dirbti su knygomis, padėti vaikams ir suaugusiems išsirinkti knygas, išsakyti savo nuomonę. Taip pat turiu didelę svajonę. Noriu, kad kiekviename mieste būtų patalpa „Jaunųjų skaitovų pokalbiams“. Noriu rasti draugų, turinčių tokį patį pomėgį, norinčių bendrauti ir aptarti knygas, išgyventus įvykius, patirtas emocijas.
Ramiai praleisti vakarai su knyga kužda gerą gyvenseną, intrigomis apipintus sapnus, kerinčią šypseną ir svajones visam gyvenimui.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 68 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.