,,Fellow citizens... Action!“ – būtent šio projekto dėka spalio 10 – 19 dienomis viešėjau Moldovoje. Į renginį atvyko jaunuoliai iš Ispanijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Lietuvos ir pačios Moldovos. Pagrindinės projekto temos – savanorystė, tolerancija ir tarpkultūrinių idėjų sklaida. Visa savaitė buvo skirta diskusijoms, susipažinimui su kitomis šalimis ir jų atstovais, smagioms užduotelėms ir renginiams bei atidesniam žvilgsniui į Moldovą. Juk įdomi šalis nebūtinai tik ta, kurioje galima pamatyti aukščiausią pasaulio bokštą ar vieną iš pasaulio stebuklų.
Ne paslaptis, jog Moldova lieka skurdžiausia Europos šalimi. Būtent tai bei vis dar gyvas sovietinis palikimas pastebimai atsiliepia kasdieniame šios šalies gyvenime. Užsieniečiams, ypač svečiams iš Vakarų Europos, šis kraštas jau iš pat pradžių pasirodo keistas, šaltas ir nesvetingas.
Įsivaizduokite, jog gyvenate vienos žvaigždutės viešbutyje, kurio numeriuose nėra tualetų ir dušų – šie patogumai bendri keliems kambariams. Įsivaizduokite viešbutį, kurio kavinė yra penktame aukšte ir maisto kvapą, kasdien jaučiamą lifte. Įsivaizduokite, jog 12 aukštų viešbučio kavinė, ko gero, yra ne didesnė nei jūsų svetainė. Maistas jums nebus patiektas, jei to nepareikalausite. Gavote maistą? Tačiau stalo įrankių jums vėl niekas neatnešė. Jų irgi turėsite paprašyti. Tiesa, visai įmanoma, kad šiame didžiuliame viešbutyje žmonių ir nesutiksite. Tik neišsigąskite, jei koridoriuose degs žalia šviesa arba liftas minutėlei užstrigs. Neveikiantis projektorius ar internetas, didžiulis vabalas arba šuo vestibiulyje neturėtų jūsų stebinti.
Sveiki atvykę į Moldovą.
Kultūra šioje šalyje skiriasi nuo mums įprastos, vakarietiškos. Sustojau gatvėje kažko nufotografuoti. Kaip tik tuo metu ja žingsniavusi moteris manęs apeiti nesivargino – buvau šiurkščiai pastumta. Žinoma, atsiprašyti ji irgi neketino. Kitą kartą, iš rankų netyčia išsprūdo obuolys – priešais ėjęs vyriškis puolė baisiai rėkti, kvatoti ir plūstis.
Štai vakariniai pasilinksminimai ir naktinis gyvenimas sostinėje verda. Tiesa, dėl to vaikščioti gatvėmis vėlai nėra saugu. Mūsų viešnagės metu vyko įdomi šventė – Kišiniovo miesto diena. Tradicija, jog visą dieną moldoviečiai skiria centre išsirikiuojančių mugių ir koncertų lankymui, o linksmybės tęsiasi iki pat ryto. Tądien visa užsieniečių delegacija buvome įspėti elgtis atsargiai, per daug nesimaišyti ir nedemonstruoti savos kalbos šventės sūkuryje. Taip, kvepia nacionalizmu.
Nepaisant visų keistenybių ir nemalonių akimirkų, pažintį su Moldovą galima pavadinti be galo įdomia ir egzotiška. Kartą banke, bandant susikalbėti su anglų kalbos nemokančiai darbuotojais, šalia stovėjęs vyriškis angliškai paklausė, ar esame iš Lietuvos. Mums be galo nustebus paaiškino, jog turi verslo partnerių lietuvių, todėl atpažįsta mūsų kalbą. Vyras buvo itin malonus ir pagelbėjo banke. Pats jis, kaip paaiškėjo, kilęs iš Moldovos, o studijas baigė Minsko universitete. Būtent ten ir likęs gyventi, tačiau kiekvieną mėnesį aplankąs gimtąjį Kišiniovą. Vyriškis patikino, jog supranta, kad miestas kuria ne per geriausią įspūdį svečiams. Labai prasmingi pasirodė jo žodžiai: ,,Supraskite, šitie žmonės tik prieš penkerius metus sužinojo sąvoka tolerancija.“
TOP 6: atradimai Moldovoje
Kišiniovas – kodėl Moldovos sostinė neturi senamiesčio?
Sostinėje Kišiniove susitelkę maždaug 672 tūkst. Moldovos gyventojų. Šis miestas, kaip ir visa valstybė, išsiskiria žalumu ir įstabiu gamtos grožiu. Viena iš priežasčių, kodėl Moldova taip mažai lankoma turistų – žymių vietų trūkumas. Kišiniove galite aplankyti Katedros aikštę ir parką, tačiau daugiau miesto svečiams patrauklių įžymybių neatrasite.
Tokia situacija susidarė dėl tam tikrų istorinių aplinkybių, karų ir Antrojo pasaulinio karo bei vėlesnių nesutarimų padarytos žalos. Vien 1940 – 1944 m. Kišiniovas neteko apie 70 % savo pastatų. Tam įtakos turėjo ir 1940 m. Moldovą supurtęs stiprus žemės drebėjimas. Nuo 1950 m. iki pat 1991 m. mieste vyko atstatymo darbai, inicijuoti tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios. Tai aiškiai atsispindi ir šiandien – rekonstrukcija buvo vykdoma pagal „stalinistinę“ architektūrą, o senoji Kišiniovo architektūra sunaikinta. Vadovautasi šūkiu ,,Statyk gerai, pigiai ir greitai“. Dar vienas žemės drebėjimas miestą supurtė 1977 m.
Moldovos pilietis – Rumunijos pilietis?
Norint išvykti iš Moldovos, pavyzdžiui, studijuoti Europos Sąjungoje, reikalinga viza. Jos gavimo procedūra nėra paprasta ir užtrunka laiko. Taigi, moldoviečiai atrado kitą būdą laisviau judėti. 2003 m. išleistas įstatymas, pagal kurį kaimyninė Rumunijos valstybė gana lengvai išduoda pilietybę Moldovos piliečiams. Iš pradžių, norinčiųjų turėti dvigubą pilietybę skaičius buvo proporcingas, bet 2007 m. Rumunijai įstojus į ES, moldoviečių prašymų gauti Rumunijos pilietybę skaičius perkopė milijoną. Dabar dažnas moldovietis turi Rumunijos pilietybę arba planuoja ją įgyti artimiausiu metu.
Atsargiai: pėsčiųjų perėja
Moldovos eismo taisyklės, o tiksliau – vairavimo kultūra, šiurpina. Automobiliai žibintais nesinaudoja. Pėsčiųjų perėjos ženklas nereiškia, jog galėsite saugiai pereiti gatvę. Jei šviesoforas yra skirtas automobilio vairuotojams, nebūtinai rasite šviesoforą pėstiesiems – tiesiog turėsite atspėti, kokios spalvos šviesa jums dega.
Patarimas einantiems per pėsčiųjų perėją be šviesoforo – būkite kantrūs ir atsargūs. Didesnė tikimybė, kad automobilis suges nei geranoriškai nuspręs jus praleisti.
Vynas kaip vanduo, prekybos centras ne visiems
Kainos Moldovoje taip pat stebina. Maisto produktai – gana pigūs. Butelį gero vyno firminėje krautuvėlėje galite nusipirkti už maždaug 30 lėjų (apie 6 litai), o kilogramas sultingų obuolių – 10 lėjų (apie 2 litus). Gėrimo ,,Coca-Cola“ kaina menkai skiriasi nuo vandens (apie 2 – 3 litai už 1,5 litro šio gėrimo). Tačiau štai apsilankius prekybos centre ir pasižvalgius į drabužių bei įvairių aksesuarų kainas, susidaro kitoks įspūdis. Nemažai prekių brangesnės nei Lietuvoje. Ryškus kontrastas tarp tokio prekybos centro ir visai šalia jo esančio lūšnų kaimelio.
Moldovos gyventojas per metus vidutiniškai išgeria 18,22 litro alkoholio, o tai yra tris kartus daugiau nei vidutinis pasaulio rodiklis, kuris siekia 6,1 litro. Vynas Moldovoje pigus ir populiarus dėl derlingų vynuogynų ir išvystytų gamybos technologijų. Vienas iš šio gėrimo gamybos centrų – Krikova, miestelis esantis maždaug 15 km į šiaurę nuo sostinės. Čia įsikūrusi vyno darykla įžymi kelis kilometrus besitęsiančiais vyno rūsiais, įrengtais požeminėse katakombose. Jose saugoma virš 100 geriausių vyno kolekcijų.
Anglų kalba? Neprireiks.
Moldovoje nesusikalbėsite anglų kalba, bent jau su didžiąja visuomenės dalimi. Šia kalba šneka tik jaunimas. Viešasis transportas, kavinė, viešbutis, parduotuvė ar bankas – nesvarbu kur, bet jei esate užsienietis, nemokantis rusų kalbos, turėsite rimtų keblumų. Geranoriškumo irgi vargu ar sulauksite. Beje, rusų kalba Moldovoje vartojama labai plačiai, nors valstybine ir yra paskelbta moldovų kalba. Pastaroji gyvuoja mokyklose.
Suvenyrai.
Kadangi turistų Moldovoje negausu, suvenyrų parduotuvėlių atrasti irgi nelengva. Akį patraukė vienoje iš Kišiniovo gatvių veikiantis turgelis – vietiniai buvo patarę pasidairyti būtent ten. Tikras istorija kvepiantis antikvarinių vertybių rojus, kur nebrangiai galite nusipirkti karo laikų relikvijų, ženklelių su istoriniais veikėjais, kaip antai Leninas arba Stalinas, taip pat sovietinės atributikos. Tokie lobiai sugundo ne vieną turistą. Žinoma, susižavėjusiems ir kainos atitinkamai didesnės.
Ir tu norėtum rašyti apie tai, kas rūpi jauniems žmonėms?
Prisijunk prie „Žinau viską" jaunųjų žurnalistų tinklo ir sudalyvauk konkurse, kurios pagrindinis prizas - žurnalistinė stažuotė Briuselyje. Daugiau informacijos apie šį konkursą rasi čia: http://www.zinauviska.lt/lt/kas-naujo/naujienos/dalyvauk-zurnalistu-maratone-ir-laimek-stazuote-briuselyje-3696.
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.