Po mėnesio, gavus pirmą mokestinį namo administratoriaus (tuomet dar vadinosi „Viršuliškių būstas“) pranešimą, paaiškėjo, jog turiu ne tik mokėt už liftą, esantį kitoje namo pusėje, bet ir pirkti naują liftą. Namas yra trijų lygių (penkių, šešių ir devynių aukštų), su dviem įėjimais. Mano butas penkiaaukštėje dalyje, šalia antrojo įėjimo. Savomis jėgomis mėginau išsiaiškinti šią situaciją. Pirkau butą pirmame aukšte iš penkių, kur lifto nė būti negali.
Registrų centro išduotame pagrindiniame būsto dokumente nurodoma, kad gyvenu „pirmame aukšte iš devynių“. Nei Registrų centras, nei Vilniaus m. savivaldybė daugiau nei per pusmetį nesugebėjo atsakyti, kokio dokumento pagrindu namas, adresu Buivydiškių g. 14 „matomas stačiakampe kalade“. Susirašinėjimo (tiksliau – „atsirašinėjimo“) laiškus turiu. Galbūt dėl to penkiaaukštėje dalyje gyvenantys gyventojai (pirmų/antrų a.) tokiu būdu apvagiami tokiais mokesčiais. Ir panašių namų Vilniaus m. yra ne vienas...
Bet labiausiai papiktino namo administratoriaus melas kitu klausimu. Neseniai skelbimų lentoje atsirado jų reklama su gražiais pažadais. Iš „Viršuliškių būsto“ jie virto „Mano būstu“, bet darbuotojai, įtariu, liko tie patys.
Už lango 21 amžius ir trys dešimtmečiai laisvės, o mes gyvename su sovietinių laikų užrašais, jų neatsikratome. O taip atrodo koridorius, kuris ir šiaip kelis dešimtmečius nematęs net kosmetinio remonto ir štai kokia situacija po pirmo didesnio lietaus. Kiek dar sostinėje yra tokių Dievo užmirštų kampelių su „aukštos kokybės paslaugom“?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.
Komentuoja „City Service“ viešųjų ryšių atstovas Paulius Ugianskis
Lietuvos Civilinis kodeksas ir Administravimo nuostatai aiškiai įvardija, kad liftas yra visų namo savininkų bendras turtas, nesvarbu, kuriame aukšte jie gyvena.
Civilinis kodeksas taip pat aiškiai numato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ar kitaip tvarkyti. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai (patalpų naudingajam plotui) apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui. Todėl pagal šiuo metu galiojančius įstatymus mokestis už lifto priežiūrą bei remontus yra skirstomas visiems namo bendraturčiams. Tiesa, pirmojo ir antrojo aukšto gyventojams taikoma išimtis - jeigu jie, patekdami į savo patalpas liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto sunaudotą elektros energiją.
Kalbant apie namo estetinę būklę verta pažymėti, kad administratorius nuolat siūlo atlikti kosmetinius remontus ir tokiu būdu padidinti būsto vertę, tačiau daugeliu atvejų susiduria su gyventojų abejingumu. Šio daugiabučio gyventojams buvo siūlytas laiptinės remontas, vykdyta apklausa, tačiau susidomėjimo nesulaukta. Taip pat neseniai net du kartus skelbėme balsavimą dėl šiukšlių šalintuvo užvirinimo, bet ir vėl namo savininkai pritarimo siūlomiems darbams nedavė.
Noriu akcentuoti, kad bet kokius daugiabučiame name planuojamus darbus (išskyrus privalomuosius) administratorius gali vykdyti tik gavęs daugumos savininkų pritarimą. Kadangi gyventojai yra bendrojo turto valdytojai, mes nuolat raginame juos būti šeimininkais ir solidariai rūpintis jiems priklausančiu turtu.