Vestuvininkams nuotaika nenusileido ir biliūniškiai. Mažųjų dainelė „Tu man graži kaip ta gėlė, pilna medaus. Tu man gražus kaip beržas po lietaus. Prašyk ko nori. Būki geras, padainuok daugiau. Aš Tau nuskinsiu saulę nuo dangaus“ idealiai tiko ką tik susituokusiems jaunavedžiams Ramunei ir Mariui Andraičiams bei Viktorijai ir Tomui Sebeckams.

Biliūniškiai pastebėjo, kad kai kurios vestuvių tradicijos, papročiai, ritualai visai išnyksta arba gerokai keičiasi, kaip mėgstama dabar sakyti, tampa vakarietiški, pasitikdami vestuvininkus pamėgino atkurti vieną iš senovinių vestuvių apeigų – kelio užtvėrimą, liaudyje dažnai vadinamas „broma“. Kad iš svitos išpeštų kuo daugiau gardėsių, visą savo išradingumą ir išmonę rodė kelio tvėrimo sumanytojai, vykdant įvairias užduotis plušėjo ir abu vestuvininkų pulkai.

Kaštonų Respublikos prezidentė Vilma Račkauskienė tarusi sveikinimo žodį, jaunavedžiams padovanojo po abipusės meilės ir amžinos santuokos sergėtojo - kaštono sodinuką, kaip užuominą apie svarbiausius šeimyninio gyvenimo darbus: medžio pasodinimą, vaikų užauginimą ir savų namų sukūrimą.

Prieš pakabinant meilės spyną, jaunavedžiai turėjo atlikti praktinę užduotį, įrodyti, kad jų požiūris į bendrą šeimyninį gyvenimą yra panašus. Po sėkmingai atliktos užduoties jiems buvo leista spyną pakabinti ant „Meilės medžio“, o jos raktelį amžiams paslėpti čia pat kabančioje širdyje. Ta proga jaunavedžiams buvo įteiktas meilės liudijimas ir atmintinė kaip sėkmingai pasitikti savo pirmąsias „popierinių“ verstuvių metines. Už tai, kad jaunavedžiai simbolinį savo meilės liudijimą – spyną patikėjo saugoti „Meilės medžiui“, išimties tvarka jiems buvo suteikta Kaštonų Respublikos pilietybė. Biliūnų seniūnaitis Petras Kriaučiūnas įteikė tai patvirtinančius kaštonų ženklelius.

Jaunavedžius atlydėjusi svita kaštonų burtuose spėliojo kas jų laukia vestuvinėje puotoje. Iš vestuvėse dalyvavusių, girdėjome, kad daugumai ką kaštonai lėmė tą vakarą tikrai išsipildė. Veiklos netrūko ir jaunavedžiams. Dalyvaudami įvairiuose žaidimuose su kaštonais, sužinojo, kuris jų šeimoje tvarkys finansinius reikalus, dažniau suksis virtuvėje, ilgiau užtruks kelionėse ir t.t. Vėliau vestuvių kaltininkai „Laimės ratui“ patikėjo savo karščiausias svajones, kuris, jei ritualo metu viskas būna atlikta labai nuoširdžiai, svajonę realybe paverčia 7 savaičių, 7 dienų, 7 valandų, 7 minučių laikotarpyje.

Jaunavedžius lydėję fotografai džiaugėsi svarbiausios dienos fotosesijai atradę rojaus kampelį žemėje. Tam tikslui jie išnaudojo įvairiais elementais turtingą Biliūnų kraštovaizdį. Kaštonų Respublikoje dar šiandien sklando vestuvininkų palikta gera nuotaika, dalinamasi prisiminimais. Mini pasirodymas prie „Meilės medžio“ užtveriant kelią vestuvininkams - nauja biliūniškių veikla, kuri padeda vienyti kaimo žmones ir kartu prisideda prie nykstančių tradicinių lietuviškų vestuvių apeigų išsaugojimo bei Biliūnų krašto sklaidos. Tai tarsi maža repeticija prieš netrukus pradedamą bendruomenės laimėto, valstybės finansuojamo projekto „Kaštonų Respublika“ įgyvendinimą.

Įsigijus netradicinius žaidimų įrengimus, istorinius kostiumus, kitus būtinus reikmenis, įrengus muziejuką bus vykdomi edukaciniai programų pristatymai įvairaus amžiaus ir poreikių „Kaštonų Respublikos“ lankytojams, nepamirštant ir vestuvininkų. Turime pasidžiaugti gausiu į veiklą įsijungusių vietos gyventojų būriu, kartu įtraukiant ir jų vaikus bei anūkus, kurie ne tik pamatė kaip tai daroma, bet kartu sužinojo šios vienos iš vestuvinių apeigų dalies – kelio tvėrimo reikšmę, bylojančią apie bendro gyvenimo kelią su įvairiausiomis kliūtimis ir pamokymais kaip tas kliūtis įveikti. O be visa to, liaudies išmintis byloja, kad vestuvinis kelio tvėrimas būtinas sėkmingam poros gyvenimui.

Nemanome, kad sukūrėme ką nors negirdėtą ir nežinomą, tačiau mūsuose tikrai naują ir netikėtą. Prie „Meilės medžio“ vykusios apeigos buvo visiems smagios ir įsimintinos. Tokio pat smagaus ir įsimintino bendro gyvenimo linkime Ramunei su Mariumi ir Viktorijai su Tomu.

Šventėte ypatingas vestuves? Norite pasidalinti savo įspūdžiais? Patarti kitiems? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt