Kretingai svarbus tik fasadas
Kretingiškė Jūratė Leonavičienė išdėstė samprotavimus apie netvarkomus daugiabučių kiemus: „Nušurmuliavus didžiosioms šventėms ir mieste nebelikus kalėdinio dekoro, gyvenimas grįžta į įprastines vėžes. Didžiuojamės sutvarkytu miesto centru, grožimės ir patys, ir svečiai. Tačiau užtenka paėjėti kelis žingsnius nuo Rotušės aikštės, ir vaizdas – labai liūdnas. Pačiame centre, už Rotušės aikštės fasado, esančių daugiabučių – Rotušės a. 12, Žemaičių g. 8, F. Janušio g. – kiemai ne tik nekelia pasididžiavimo, bet ir atrodo apgailėtinai. Apleisti, duobėti su nuolat telkšančiomis balomis, išsiklaipiusiais šaligatviais. O apie suoliukus, augalus, vaikų žaidimo aikšteles jų gyventojams – tik pasvajoti.“
Kretingiškės žiniomis, būta pasiūlymų atnaujinti iškart po kelis kiemus, neverčiant kiekvienam gyventojui privatizuoti prie daugiabučio priklausančius po 1,5 kv. m žemės ploto.
J. Leonavičienė palygino Palangoje vykstant pavydėtiną progresą: sutvarkyti Kretingos gatvės renovuotų daugiabučių Nr. 33, 35, 37, 41, 43 kiemai – išplėstos daugiabučių aikštelės, įrengtos papildomos transporto priemonių stovėjimo vietos, apšvietimo tinklai, paklotos naujos dangos, apželdinta, įrengti suolai. Sodų g. 19 namo gyventojai taip pat džiaugiasi atnaujintais šaligatviais, asfalto danga. Druskininkų g. 4 ir 6 namų kieme pakeista automobilių stovėjimo aikštelės danga, šaligatviai. Atnaujintas Druskininkų ir Vytauto gatves jungiantis takas, atnaujintas apšvietimas, Saulėtekio take taip pat keičiama važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako danga.
Per didelė našta gyventojams
Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkas Albertas Butenis įsitikinęs, kad sutvarkyti kiemus – itin aktuali miesto problema, ir ją kartu su Savivaldybės atstovais ketina aptarti šį vasarį.
„Esmė tokia: tvarkant kiemus, pagal dabar galiojančią tvarką, kiekvieno buto gyventojui reikia prisidėti 40 proc. nuo bendros darbų sumos. Pavertus pinigais, tai sudaro nuo 1,6 tūkst. iki 2 tūkst. ir daugiau. Tarkim, bute gyvena garbaus amžiaus senolė, kurią kelis kartus per metus aplanko artimieji. Iš kur jai paimti tokius pinigus?
Savivaldybei mokesčių mokėtojų pinigai tarsi nusileidžia iš dangaus, o gyventojams tenka skaičiuoti centus, juolab kad reikia susimokėti ir už namų renovaciją“, – realią situaciją apibūdino A. Butenis.
Jo žiniomis, kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojai prie kiemų tvarkymo savo lėšomis prisideda vos po 10–20 proc. „Ledai pajudėtų, jeigu Savivaldybė peržiūrėtų daugiabučių namų teritorijų atnaujinimo programą, ir gyventojams reikėtų mažiau savų lėšų. Turiu savo nuomonę ir dėl Savivaldybės rengiamų kiemų tvarkymo projektų: patiems gyventojams galima būtų tvarkytis paprasčiau.Tarkim, pagal Savivaldybės parengtą projektą, įrengti suolą kainuoja 2,5 tūkst. Eur, o šiukšliadėžę – 400 Eur. Mums nereikia tokių brangių pirkinių – galima nueiti į parduotuvę į ir nupirkti reikalingus daiktus keliskart pigiau“, – savo pasiūlymu viešai pasidalijo pašnekovas.
A. Butenis pateikė pavyzdžių, kaip kitų miestų daugiabučių kvartaluose sprendžiamos ir automobilių statymo problemos: tarkim, Klaipėdos mieste automobilių aikštelėms skiriama žalioji zona, išklojant ją ažūrinėmis trinkelėmis, jei netrukdo komunikacijos. Jis taip pat mano, kad reikėtų kompleksiškai rengti bendrą kvartalo, o ne atskirai kiekvieno daugiabučio namo projektą. „Sprendimų reikėtų ieškoti kompleksiškai, kad galėtume bendrai tvarkyti infrastruktūrą“, – sakė jis.
Atsiliepė tik Topolių devynaukštis
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino, kad daugiabučių kiemų tvarkymo programa yra patvirtinta rajono Tarybos: priešprojektinius siūlymus rengia Savivaldybė, ir daugiabučių savininkams sutikus su sąlygomis, ji parenka darbus atliksiantį rangovą. Dokumentų tvarkymas gula ant Savivaldybės pečių, gyventojams lieka savo lėšomis 40 proc. prisidėti prie realių darbų.
Paklausta, ar jau pasinaudota šia programa, S. Jazbutienė atsakė, kad yra priešprojektinis pasiūlymas sutvarkyti Topolių kvartalo kelių daugiabučių teritoriją. Tačiau į šį siūlymą atsiliepė tik devynaukštis, ir dabar Savivaldybė tvarko ne vien šio daugiabučio, o kartu kompleksiškai – viso kvartalo techninius dokumentus. Jeigu bus norima tvarkyti gatvę, reikės sutvarkyti ir gretimus kiemus.
„Kai kalbamės su daugiabučių gyventojais, ragindami juos dalyvauti šioje programoje, jie sako – mes ir taip prisidedame prie namų renovacijos, tegul Savivaldybė sutvarko kiemus. Aišku, būtų patogiausia, jeigu už viską sumokėtų Savivaldybė, bet taip būtų nesąžininga individualių namų savininkų, kurie viską tvarko iš savo lėšų, atžvilgiu. Šiuo atveju ir taip jau gerokai daugiau negu pusę finansinės naštos prisiima Savivaldybė“, – sakė S. Jazbutienė.
S. Jazbutienės žodžiais, jeigu prie daugiabučių yra suformuotas žemės sklypas, gyventojai gali iš savo lėšų, be Savivaldybės prisidėjimo, susitvarkyti savo kiemą kaip nori patys.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt