Rikutė buvo priglausta vienuolės, kuri gyvena kartu su savo seserimis vienuolėmis bendruomenės namuose. Visos sutiko, kad šunelis bus laikomas voljere, rodos ir mylėjo, ir globojo. Bet vienai iš jų staiga Rikutė pradėjo nepatikti: koks čia šuo, jei neloja, kam jo reikia?
Vienuolė R.B. (pavardė mums žinoma), pasitelkusi pagalbininkę ir pasinaudojusi tuo, kad šuns šeimininkės nebuvo namie, išvežė Rikutę į „Nuarą“ ir pareikalavo šunelį užmigdyti, nes šeimininkė, atseit, paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Darbuotojams atsisakius sveiką jauną šunų migdyti ir pasiūlius laikinai priglausti, vienuolės šunelio nepaliko, nes reikėjo sumokėti paėmimo mokestį. Baisiausiai supykusios, moteriškės išėjo, pasiėmusios Riką.
Visą dieną pravažinėjome bandydami atrasti siūlo galą, kur yra Rika ir šventai tikėjome, kad blogių blogiausiu atveju, ji blaškosi kažkur palikta.
Pirmučiausiai aplankėme Prisikėlimo bažnyčią. Maloni čia dirbanti ponia mus patikino, jog minėtoji vienuolė čia tarnauja: veda paskaitėles vaikams, bet dėl tikslesnės informacijos pasiūlė apsilankyti administracijoje. Taip ir padarėme. Čia mus pasitiko ne taip maloniai nusiteikusi ponia, tačiau išgirdusi apie reikalą, atlyžo ir patarė grįžti po valandos, kai klebonas baigs mišias.
Per tą valandą nusprendėme aplankyti ir pačias vienuoles, tad išsiaiškinę adresą patraukėme ju gyvenamosios vietos link. Viską mes nesunkiai radome, bet vidun mūsų įsileisti niekas nepanoro, nors pro langus matėsi, kad namuose tikrai yra gyvybės. Apžiūrėjome ir voljerą, kuriame gyveno Rika.
Kai grįžinėjome pokalbiui su klebonu, paskambino ir pati sesuo R.B. Ji patikino, kad Riką užmigdė, kuri klinika tai padarė, pasakyti nesiteikė. Iš pradžių bandė argumentuoti, kad šuo nelojo, tada kad šeimininkė turi psichinę negalią, tada kad voljeras netinkamas šuns gyvenimui, galų gale apkaltino ir mus, kad prašėme pinigų už Rikos priėmimą atgal, nors niekada į mus net nesikreipė. Kalbėjo ramiai, užtikrintai, lyg tai būtų savaime suprantamas ir kasdienis dalykas.
Kunigas, išgirdęs šią istoriją, tik pagūžčiojo pečiais. Susisiekė su vienuole R.B., pakalbėjo. Štai ir tiek. Tik labiausiai kamuojantis klausimas taip ir lieka neatsakytas: kur yra Rika? Ar užmigdė tikrai? Gal išmetė ar paliko miške? Deja, į šį klausimą sesuo R.B. nesugebėjo ir nenorėjo atsakyti net ir pačiam klebonui.
Vakare paskambino ir pati Riką praradusi vienuolė. Ji pasiguodė, jog skambino vienuolė R.B. ir pašaipiai išpyškino, jog dabar jos Rikutė miega tikrai šiltai ir saldžiai.
Ir pabaigai...
5. Nežudyk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
Ar tai, kas galioja visiems, yra atleidžiama Dievo tarnams?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!