Šių metų spalio 28–30 dienomis vyko Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) rudens sesija. Tris dienas vykusios sesijos metu jaunieji geografai gyveno Zervynų kaime (Varėnos rajonas). Moksleiviai susipažino su Dzūkijos kultūriniu paveldu ir kraštovaizdžiu bei turėjo neįtikėtiną galimybę iš arti pamatyti tikrą dzūkiško kaimo, kurio greitai gali nebelikti, gyvenimą.
Zervynos – jau nykstantis kaimas, kuriame gyvena vos 30 žmonių. Dauguma jų – senyvo amžiaus. Jaunimas palieka savo gimtinę ir išvyksta į miestus. Todėl tokie nuostabaus grožio kaimai kaip Zervynos lieka apleisti, juose atsiranda neprižiūrimų sodybų, kurių teritorijoje įsiviešpatauja nevaldoma augalija. Netvarkomos sodybos laikui bėgant sunyksta pačios... Zervynos ne vienintelis nykstantis kaimas – visoje Lietuvoje sparčiai daugėja nebegyvenamų kaimų.
Tokie seni lietuviški kaimai, kaip Zervynos, yra įdomūs ir svarbūs. Juose galime pamatyti autentiškas, daugelį metų nepakitusias sodybas, sutikti vietinių tarmiškai kalbančių žmonių. Apsilankę Zervynų kaime jaunieji geografai susipažino su dzūkų papročiais ir tradicijomis. Zervynose nuo 1948-ųjų gyvenanti 86-ių metų Birutė padainavo autentiškų dzūkiškų dainų, papasakojo apie kaimo tradicijas, praplėtė dzūkišką žodyną: būžys – vabalas, lepeška – voveraitė. Paaiškino kodėl Zervynų kaime esantys 7 kryžiai aprišti prijuostėmis – jos simbolizuoja moterų norą nesusilaukti nesantuokinio vaiko. Taigi, jei išnyks tokie nuostabūs kaimai, nebeturėsime galimybės iš arti susipažinti su savo istorija ir tradicijomis, turėsime mokytis tik iš vadovėlių...
Tai kas gi laukia tokių kaimų po 10 metų? Kol kas matau tik du galimus variantus – jie išnyks arba bus pritaikyti turizmui. Tikrai labai didelė galimybė, kad šie kaimai tiesiog išnyks, nes gyventojų juose sparčiai mažėja. Šiais metais Zervynų kaime mirė net keli gyventojai, tačiau nei vienas negimė. Tokiu tempu jau po keleto metų kai kuriuose kaimuose visai nebeliks gyventojų, liks tik miestiečių vasarnamiai ir viena kita kaimo turizmo sodyba. Atrodo, kad šios sodybos yra beveik vienintelė viltis išsaugoti gyventojus mažesniuose kaimuose ir vienkiemiuose.
Džiugu, kad Jaunųjų geografų mokykla mums suteikė galimybę pamatyti šį autentišką senųjų dzūkų gyvenimą, kurio jau turbūt nebeišvys mūsų vaikai. Deja, tokia jau progreso ir pažangos kaina.