„Delfi“ pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame moteris piktinasi Užimtumo tarnybos darbu ir kvestionuoja jos funkciją.
„Apie bedarbius. Pastaruoju laiku pasirodė daug straipsnių apie bedarbius, kad jie yra našta biudžetui ir panašiai. Žinokite, bedarbiai nėra „pašalpiniai“.
170 eurų 3 mėnesiams per metus bedarbiui yra dideli pinigai ir „kosminė“ pašalpa; tie, kas kritikuoja bedarbius, patys pagyvenkite už tokius pinigus. Ir tokie pinigai yra mokami Europos Sąjungoje! Man įdomu, ar tikrai dabartiniais laikais reikia tos Užimtumo tarnybos? Juk ten einama tik dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD).
Žmonės, pagalvokite, kur dar Europos Sąjungoje iš žmonių, neturinčių pajamų šaltinio, yra imami kokie nors mokesčiai? Pas mus Lietuvoje iš bedarbių imamas PSD, jeigu jie neužsiregistravę toje tarnyboje. Kaip ir kur paimti tuos pinigus, jeigu žmogus neturi pajamų? Kyla klausimas, ar tikrai Europos Sąjungos valdininkai žino apie Lietuvos bedarbių tragišką padėtį? Tai didina skurdą ir galbūt nusikalstamumą.
Yra internetas, kur daug darbo paieškos portalų, atliekančių Užimtumo tarnybos veiklą, ir bedarbis gali lengvai peržiūrėti ten esančius darbo skelbimų be jokių tarpininkų ar konsultantų.
Rekvizitai.lt duomenimis, Užimtumo tarnyboje dirba 1383 darbuotojai, vidutiniškai jie gauna 1521 eurą per mėnesį. Pasakyčiau, gan neblogai. Bet kokia iš to nauda bedarbiams? Kiek žmonių realiai buvo įdarbinti per tarnybą? O kokia tai naša valstybei?
Paskaičiuokime: 1383 darbuotojus dauginam iš 1521 euro per mėnesį, išeina 2 103 543 eurai per mėnesį! Daugiau kaip 2 milijonai eurų per mėnesį arba 25 242 516 per metus. Taip išeina, kad Užimtumo tarnyba mums vidutiniškai kainuoja 25 milijonus eurų per metus, ir tai – tik algos, pridėkite kitas išlaidas. O kokie jų veiklos ir darbų rezultatai?
Be to. Niekada gyvenime nesu mačiusi darbo skelbimo, kviečiančio įsidarbinti Užimtumo tarnyboje, todėl net neįsivaizduoju, kaip ten patenka specialistai-konsultantai. Gal tokį matė skaitytojai?“ – klausė moteris.
Pirmiausia galima atsakyti į klausimą, kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje galioja tokia sveikatos apsaugos sistema. Atsakymas – visose. Piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – toje šalyje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir ten gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, neturintys darbo ir nemokantys mokesčių už sveikatos draudimą, gauna tik pirmąją pagalbą – lygiai kaip ir Lietuvoje.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pateikė atsakymus į visus kitus skaitytojai kilusius klausimus. Iš jų matyti, kad Užimtumo tarnyba per pastaruosius 10 mėnesių padėjo net 218-ai tūkst. asmenų, o sudėtingu pandemijos laikotarpiu administravo daugiau nei milijardą eurų išmokų.
„Džiugu, kad laiško autorė turi skaitmeninių įgūdžių ir moka naudotis internetu, nes visus atsakymus į jai kylančius klausimus ateityje galės nesunkiai rasti adresu www.uzt.lt.
Visų pirma – kam realiai padėjo Užimtumo tarnyba? Tas skaičius – pačiame puslapio viršuje kartu su kita darbo rinkos statistika. 218 tūkst. – tiek asmenų padėta įsidarbinti per 10 šių metų mėnesių. Tačiau įdarbinimo paslaugos – tik viena veiklos sričių. Užimtumo tarnyba įgyvendina užimtumo rėmimo politiką. Jos tikslas – darbo ieškantiems žmonėms padėti greičiau įsidarbinti, prireikus įgyti reikiamų gebėjimų ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, o darbdaviams – rasti tinkamų darbuotojų.
Kasdien Tarnybos skyriuose visoje šalyje teikiamos šios paslaugos darbo ieškantiems: konsultacijos darbo paieškos, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais, įsidarbinimo galimybių vertinimas, individualaus užimtumo veiklos plano sudarymas, tarpininkavimas įdarbinant, finansinė parama profesijai ar naujoms kompetencijoms įgyti, darbo įgūdžiams tobulinti, norint steigti darbo vietą sau.
Taip pat teikiamos šios paslaugos darbdaviams: laisvų darbo vietų registravimas ir skelbimas Užimtumo tarnybos svetainėje, darbuotojų paieška ir atranka, atsižvelgiant į darbuotojams keliamus reikalavimus, darbuotojų darbo užmokesčio, jų kelionės į darbą ir atgal išlaidų subsidijavimas, verslo plėtros finansavimo galimybės, darbuotojų, išmanančių įmonės technologinius įrengimus ir darbo aplinką, rengimo galimybės (profesinis mokymas, pameistrystė), susitikimai ir konsultacijos grupės darbuotojų atleidimo atveju.
Per pandemiją Užimtumo tarnyba įrodė galinti efektyviai veikti kaip svarbi valstybės institucija suvaldant krizines situacijas, tiek administruojant labai didelės apimties paramą verslui ir gyventojams. Nuo karantino pradžios 2020 m. iki šių metų rugpjūčio 31 d. išmokėta darbo užmokesčio subsidija sudaro 517,9 mln. eurų. Šia parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių už 390,3 tūkst. darbuotojų, esančių prastovose. Dar viena priemonė buvo skirta darbdaviams, norintiems išsaugoti darbuotojus ir skatinti verslą, – tai subsidijos darbuotojams jau grįžus iš prastovų ir dirbant, jos buvo mokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat 2021 metų liepą ir rugpjūtį.
Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius buvo mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai ar pagal sezoninio darbo sutartį. Šia galimybe pasinaudojo 29 tūkst. darbdavių, išmokėta 622,6 mln. eurų subsidijų 284,5 tūkst. asmenų.
Daugiau nei milijardą eurų išmokų administravo tie patys Tarnybos darbuotojai, kurių tradicinės funkcijos nebuvo atšauktos ar suspenduotos. Toks, trumpai tariant, yra darbų rezultatas šiuo sudėtingu šaliai laikotarpiu.
Skaičiuoti tarnautojų atlyginimus iki mokesčių ir klausinėti apie tarnybų naudą valstybei – piliečio teisė. Tokia pati kaip ir teisė pateikti paraišką dalyvauti darbo atrankose, kurias oficialiais kanalais (uzt.lt, vtd.lrv.lt, LinkedIn ir t.t.) nuolat skelbia Užimtumo tarnyba. Laiško autorė, kaip pati rašo, niekada gyvenime nėra jų mačiusi, nes galimai lankosi kitokio pobūdžio svetainėse. Todėl kviečiame įdėmiau susipažinti su Tarnybos veikla bei išmėginti savo jėgas darbo pokalbyje“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.