Nors pagrindinis „Pajiešmenių ledo“ akcentas buvo pasivažinėjimas tvenkinio ledu motociklais ir automobilais, pramogų netrūko ir ant kranto. Grojo orkestras, veikė lauko kavinės, kuriose maistą gamino Pajiešmenių kaimo moterys, įvairius darbo su metalu ir medžiu įrankius pristatinėjo ir renginio rėmėjai.
Prieš keletą metų pradėtos rengti tradicinės šventės Pajiešmeniuose jau tapo tradicija tiek vietiniams, tiek svečiams, tačiau šiemet organizatoriams teko nemenkai pavargti, kad tęstinumą renginys turėtų ir 2013-aisiais. Organizatorių teigimu, šventei raudoną šviesą uždegti panoro dvi federacijos, Lietuvos automobilių sporto federacija ir Lietuvos motociklų sporto federacija. Kryžiaus kelius nuėjusiems organizatoriams visgi pavyko išsikovoti teisę „Pajiešmenių ledui 2013“.
Išklausius organizatorių išsakytus nuogąstavimus dėl galimo federacijų nusistatymo prieš tokias šventes nusprendėme pasiteirauti jų atstovų, kodėl šventės, kuriose važinėjama ant ledo, tampa nepageidaujamos ir taip tokiais renginiais mažai galinčioje pasigirti mūsų šalyje.
Uždavus keletą klausimų šia tema Lietuvos motociklų sporto federacijos generalinei sekretorei Ingridai Visockienei, gautas štai toks atsakymas:
„Pradėkime nuo to, kas yra šventė ir kaip jos rengiamos. Jei tai vyko pasivažinėjimas ant ledo, ar ant vieno rato, tada galime traktuoti, kad tai šventinis pasivažinėjimas. Jei renginys buvo vykdomas ir jame buvo startas, finišas ir apdovanojimai, renkami startiniai mokesčiai, tuomet tai jau varžybos. Tai reglamentuoja LR įstatymai, nutarimai. Kiekvienos varžybos pagal LR Kūno kultūros ir sporto įstatymą turi turėti patvirtintus varžybų nuostatus.
Todėl buvo paprašyta organizatorių susitvarkyti ir pasitvirtinti varžybų nuostatus ir pasiūlyta pagalba iš mūsų organizacijos pusės. Motokroso komisija pagal prašymą nuostatus ir nustatyta tvarka būtų aprobavusi. Mūsų organizacija visuomet laukia organizatorių, kurie prisideda prie motosporto plėtros Lietuvoje ir padeda jiems įgyvendinti jų užsibrėžtus tikslus. Tačiau šiai dienai tapo labai populiaru bandyti dangstyti sporto renginius šventės pavadinimais. Lietuvoje kiekviena institucija atlieka jai priskirtas funkcijas laikantis LR įstatymų.
Lietuvos automobilių federacijos vadovui Gintarui Furmanavičiui uždavus tuos pačius klausimus, gautas atsakymas buvo kiek biurokratiškesnis, nei LMSF: „Federacija nėra gavusi jokių oficialių paklausimų ar prašymų dėl Jūsų minimos šventės organizavimo. Federacijos norminiai aktai nereglamentuoja švenčių pravedimo tvarkos ir nerenka jokių mokesčių. Federacijos norminiai aktai reglamentuoja tik automobilių sporto varžybų pravedimo tvarką.
Lietuvos automobilių sporto kodekso 18 str. automobilių sporto varžybas skirsto į Klasifikuojamas varžybas ir nelicencijuojamas varžybas. Norint pravesti Klasifikuojamas varžybas reikia įsigyti varžybų Organizatoriaus licenciją, kurios įsigijimo tvarką nustato Federacijos licencijų išdavimo taisyklės ir varžybas vykdyti vadovaujantis konkrečios automobilių sporto šakos reglamentais ir taisyklėmis. Nelicencijuojamos varžybos pravedamos be Federacijos sutikimo, vadovaujantis šalies norminiais aktais. Federacijos mokesčiai yra patvirtinti Federacijos narių suvažiavimo ir skelbiami Federacijos internetiniame tinklalapyje.
Mokesčių dydis priklauso nuo Federacijos nario statuso pasirinkimo (ar tai Federacijos narys ar asocijuotas narys) ir varžybų Organizatoriaus licencija nuo 100 Lt iki 1440 Lt priklausomai nuo varžybų lygio.
Pasivažinėjimų ant ledo Federacija nereglamentuoja. Lietuvos automobilių sporto kodekso 18 str. skirsto varžybas i Klasifikuojamas ir Nelicencijuojamas varžybas. Klasifikuojamas varžybas gali organizuoti Federacija arba federacijos išduotu organizaciniu leidimu „Organizatoriaus licencija“ juridinio asmens statusą turinčios automobilių sporto organizacijos (Lietuvos automobilių sporto kodekso 55 str.).
Nelicencijuojamos varžybos pravedamos be Federacijos leidimo, kadangi jos yra vykdomos vadovaujantis šalies norminiais aktais ir nereikalauja automobiliams ir jų dalyviams keliamų specialių reikalavimų. Federacija, būdama FIA (Tarptautinės automobilių federacijos) narė, vadovaudamasi Tarptautiniu sporto kodeksu, organizuoja tik tokias automobilių sporto varžybas, kurių saugumui užtikrinti yra keliami specialūs reikalavimai trasai, automobiliams, dalyviams. Federacija neturi nieko bendro su organizuojamais renginiais kurie yra pravedami vadovaujantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, LR Susisiekimo ministerijos norminiais aktai ar kitais šalies įstatymais reglamentuojančiais eismo saugumą bei renginių pravedimą“.
Taigi po tokių atsakymų belieka pasvarstyti, ar vieną tokią šventę per metus organizuojanti bendruomenė, nepaisant visų kitų išlaidų dar būtų patenkinta, jei reikėtų leisti pinigus ir licencijoms gauti. Kuo tuomet gali būti naudingos federacijos auto ir moto šventes rengiančioms nedidelėms bendruomenėms? Klausimas išlieka atviras.
Dalyvius teisėjai išskirstė net į 10 klasių, pagal technikos tipą, varančias ašis ir padangas, o pagal pateiktą rezultatų protokolą greičiausi vairuotojai išsidėstė taip:
FWD ir RWD gamyklinių automobilių nedygliuotimis padangomis bendroje klasėje greičiausias ant ledo buvo Aivaras Remeika iš Tauragės su „VW Golf“. Tų pačių automobilių, tik dygliuotomis padangomis gretose geriausią laiką parodė svečias iš Druskininkų Gintas Karsokas. Jis vairavo „Opel Astra“.
AWD standartinių automobilių be dyglių klasėje lyderiu pripažintas Daivaras Skiotys iš Telšių, vairavęs „Audi“. Tokių pačių automobilių, tik su dygliais klasėje pirma buvo greičiausia Lietuvos moterimi lenktynininke tituluojama, ralio trasomis skriejanti Joana Survilaitė. Ji čia atvyko savo treniruočių automobiliu „Mitsubishi Lancer EVO“ ir netruko sužlugdyti vyrų ambicijas iškovoti pirmą vietą šioje klasėje.
SPORT QUATRO klasėje trasa greičiausiai skriejo „Subaru Impreza“ vairuotojas Dainius Čiplys, dėl pirmos vietos iki paskutinių trasos metrų įnirtingai kovojęs su Gedimino Valiuko vairuojamu „Audi“ automobiliu. SPORT klasėje greičiausiu tapo autokroso padangėje gerai žinomas lenktynininkas Laurynas Diržininkas. Jaunuolis, vairavęs „Renault Clio“ varžovams ant ledo vilčių nepaliko.
ATV keturračių klasėje pirmas finišavo Šiaulių „Dakaro“ motoklubo atstovas Kęstutis Juozaitis su „KTM“. ATV HOBBY gretose geriausią laiką pademonstravo Vaclovas Gvozdas su „Can-am“.
Tauragiškis Gediminas Jomantas su „Honda“ buvo greičiausias dviračių motociklų OPEN klasėje, o RETRO- automobilių su priekabomis, gretose triumfavo Nociūnų retro klubo duetas- Saulis Jonikas ir Arnas Bernatavičius, važiavę motociklu „Ural“.
Taigi po tokios gražios šventės, surengtos ne tik vietos bendruomenei, bet ir svečiams, organizatoriams norėtųsi palinkėti optimizmo ir entuziazmo, federacijoms- geranoriškumo, o kartais - ir atlaidumo. Gyvenkime draugiškai ir tegyvuoja variklių sportas!
Visas nuotraukas iš šventės „Pajiešmenių ledas 2013“ rasite „Markelevicius Automoto Photography“ grupėje Facebook socialiniame tinkle.