Primename, kad Šiaurės pašvaistė – arba aurora borealis – nakties danguje pasirodo kaip ryškios virpančios šviesų uždangos, kurių spalvos varijuoja nuo žalios iki rausvos ir raudonos. Ją sukelia Saulės įkrautos dalelės, atsitrenkusios į Žemės atmosferos dujas. Spalvos atsiranda dėl skirtingų Žemės atmosferos dujų, kurias įkrautos dalelės įelektrina. Dvi labiausiai paplitusios Žemės atmosferos dujos yra azotas ir deguonis. Deguonies atomai švyti žaliai – tokia spalva dažniausiai matoma Šiaurės pašvaistėje, o azoto atomai skleidžia violetinę, mėlyną ir rausvą spalvą. Įspūdingiausios auroros kyla, kai Saulė išmeta tikrai didelius dalelių debesis.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (3)