„Norėčiau išreikšti nuomonę ir papasakoti apie kasmet vasarą mus ištinkančią problemą. Tai baidarininkai. Gyvename nuostabioje vietoje prie Žeimenos upės jau daug metų. Aplinkui nieko nesigirdi, tik medžių ošimas ir paukščių čiulbėjimas. Bet... Ateina savaitgalis ir upe pradeda plaukti gausybė baidarių. Dažniausiai tai šeimos, organizacijos arba draugų būriai. Pastarieji ir yra blogiausi.
Aplink daug pakrančių ir galima išlipti, bet jie būtinai turi lipti mūsų tvarkingoje pakrantėje. Būtų gerai, jei jie pasėdėtų ant tiltelio, pavalgytų, išsimaudytų ir išplauktų, bet ne, jie turi atlikti savo gamtinius reikalus tiesiai mūsų kieme, dar patikrinti tiltelio tvirtumą (sulaužyti jį) ir palikti savo šiukšles. Jiems niekas nesvarbu. Ar į juos žiūri, ar jiems kažką sako, ar net šalia sėdi.
Gražus lietuviškas jaunimėlis tiesiog atsistoja vidury pievutės ir lengvinasi, dažnai net atsisukę tiesiai į mus. O mes tai sustabdyt bejėgiai. Gal jiems norisi pralinksmint savo mergaites, kai žemės savininkai priekaištauja, o jie ką nors „šūstrai“ atsako? O gal jiems tai pakelia savigarbą ar testosterono kiekį. Šito mums nesuprast. Bet jų mėgstamiausias argumentas yra: gi penkis metrus nuo upės mums galima būt!.
Gerai, teises jie turi, bet kur pareigos? Jiems juk nebereikės čia grįžti, o mes čia gyvenam. Mums vaikščioti čia reikia ir, galiausiai, mums smirda. Tokių baidarininkų per savaitgalį sustoja begalės. Nežinau, ar tokia problema yra tik prie Žeimenos upės ar ir kitose, bet tai yra baisu. Kaimynai taip pat skundžiasi, nes jei ne pas mus, tai pas juos sustoja. Gražiai įsikuria prie mūsų nuosavų stalų, išsikrauna mantą ir yra „pagatavi“ valgyt iš mūsų lėkščių, jei tik padėta. Gamtinius reikalus atlieka irgi čia pat. Įdomu, ar patiems baidarininkams patiktų, jei į jų namų kiemą ateitų svetimi žmonės ir kažką švęstų. Be jų žinios. Manau, niekam nepatiktų, todėl neįsivaizduoju, kodėl jie mano, kad pas mus kažkas kitaip. Lygiai tokie pat namai, kiemai yra mūsų privati nuosavybė.
Galbūt jei jau čia yra baidarių turizmas, tai reiktų ir pastatyti vietų, kuriose galima sustoti, pavalgyti, nusilengvinti (nors neaišku, ar tas girtas jaunimėlis sustotų tose vietose, jiems atsistoti ir tuštintis žmonėms matant yra linksmiau, galės savo vaikam pasakoti tokius nuotykius). Nežinau, kas turi įrengti tokias pakrantes. Gal patys baidarių nuomotojai, gal savivaldybė, bet jų tikrai reikia. Arba reikia kažką daryti su Lietuvos jaunimo kultūros lygiu, savigarba ir pagarba kitiems. Nes jie neturi nieko tokio.
Žinoma, yra ir normalių baidarininkų, draugiškų, kurie maloniai pasisveikina ir nuplaukia savais keliais. Bet dauguma vis tiek tie, kurių bliovimas baido paukščius kelių kilometrų spinduliu ir kurie ieško nuotykių su sutiktais vietiniais gyventojais. Štai ir dabar rašau po tokio „išpuolio“, nes prie mūsų kranto sustojo apie 15 baidarių. Nusilengvinti. Ir jiems buvo giliai nusispjaut, ką mes apie tai manome.
Taigi, ši problema aktuali visiems Žeimenos, ir galbūt ne tik, pakrančių gyventojams, nes nors beveik prie kiekvienos prieplaukos prikabintos lentelės „Privati valda“, baidarininkams tai netrukdo parazituoti“.
DELFI pakalbino vieną iš baidares nuomojančios bendrovės darbuotojų Arvydą. Jo teigimu, nereikėtų kaltinti tik baidarininkų. Pasak jo, kartais būna, jog nesutarimai tarp baidarininkų ir gyventojų kyla dėl to, kad pastarieji pramogautojų ima prašyti pinigų. „Šiaip visos stovyklavietės būna suderintos, tai kad jau būtų tokia invazija, čia labai retas dalykas“, - sakė jis.
Arvydo teigimu, kai kurie namų gyventojai apskritai nori uždrausti plaukioti upe, nes pakrantėje stovi jų sodyba. „Jie dėl to negali išsimaudyti. Tai tam tikri asmenys, kurie turi nusipirkę... Nei kas lipa, nei ką, bet čia toks kaip kenkimo būdas. Ten iš viso nei trasos vidurys, nei atokvėpio vieta“, - kalbėjo baidarių nuomotojas.
Tiesa, jis sutiko, kad būna ir įvairių baidarininkų. „Kaip ir girti už vairo papuola, bet kad masiškai būtų, taip nėra“, - sakė jis. Arvydo teigimu, netvarkingai paprastai elgiasi mažiau už baidarių nuomą mokantys pramogautojai. Jo teigimu, tokį elgesį galima išspręsti keliais būdais – arba išlipusiųjų prašyti pinigų, arba, šiems pradėjus niokoti sodybos teritoriją, kviesti policiją. Tiesa, jis pripažino, kad tokiu atveju baidarininkai paprastai tiesiog palieka sodybos teritoriją.