Iki 2012 metų pabaigos visose ugdymo įstaigose tikimasi organizuoti įvairius metodinius renginius, kuriuose moksleiviai susipažintų su Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimu ir veikla.
Pirmasis renginys įvyko Senamiesčio gimnazijoje (tikybos mokytoja – O.Butrimavičienė). Dorinio ugdymo (tikybos) pamokas lankantys 9-12 klasių moksleiviai dalyvavo kūrybinių darbų pristatyme-konferencijoje „Nugalėk blogį gerumu“. Dalyvius nuoširdžiai sveikino Senamiesčio gimnazijos direktorė R.Čiužienė, linkėdama susirinkusiems jaunuoliams atrasti gyvenimo prasmę, o gimnazijos vokalinis ansamblis (mok. A. Noreikaitė) dovanojo skambią dainą.
Konferencijos pradžioje moksleiviai dirbo grupelėse, kuriose piešė probleminį medį, įvardindami šių dienų problemas, jų sprendimo būdus ir pasekmes. Tad buvo pristatytos alkoholizmo, neapykantos, egoizmo, patyčių problemos bei analizuota, kaip galima keisti tokią situaciją. Pradėti nuo mažų dalykų, nes kartais, kaip sakė pal. Jurgis, pakanka „šilto žodžio, kokios materialios ar dvasinės smulkmenėlės, kad būtų sušvelninti negatyvūs žmogaus jausmai“- tai šios konferencijos tikslas. Jeronimo Ralio bei Senamiesčio gimnazijų moksleiviai, R.Samulevičiaus, Neries, Lietavos, Ruklos J.Stanislausko pagrindinių mokyklų ugdytiniai pristatė kūrybinius darbus (pranešimus, plakatus, skaidres, filmus) apie Pal. Jurgio Matulaičio gyvenimą ir veiklą.
Taigi konferencijoje dalyvavę moksleiviai grįžo į savo mokyklas kitokie – juk kiekvienas susitikimas su žymiu žmogumi praturtina.
O pal. Jurgis Matulaitis – autoritetas, kalbėjęs praeito amžiaus Lietuvai ir kalbąs šiandien mums. Renginio organizatoriai kiekvienam norėtų palinkėti, kad nesileistume blogio nugalimi, nepasiduotume nevilčiai ir abejingumui, bet nugalėtume blogį gerumu, kurį Viešpats, nors ir kaip mažą grūdelį, tikrai yra pasėjęs kiekviename iš mūsų...
Palaimintasis Jurgis Matulaitis – XX amžiaus pradžios kunigas, vyskupas, kentęs fizinius skausmus dėl kaulų džiovos, aktyvus lietuvybės saugotojas ir puoselėtojas, socialinės veiklos pradininkas (skaitė paskaitas socialine tematika, įsteigė našlaičių prieglaudą, padėjo kiekvienam, kuris kreipėsi pagalbos). Tad jo raginimas nugalėti blogį gerumu šiandien mus kviečia būti aktyviais žmonėmis. Gerai žinomi jo žodžiai: „Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios“ (Užrašai, 1913 04 05). Toji ugnis pal. Jurgio Matulaičio gyvenime nebuvo vien gražus noras ar laikina emocinė būsena. Nebuvo ji taip pat nei jaukus asmeninio patogumo židinėlis, prie kurio galėtum ramiai šildytis, pasyviai laukdamas geresnių laikų. Ši meilės ir pasiaukojimo ugnis padėjo įveikti fizinę ir dvasinę kančią, kurios nestigo Jurgio Matulaičio gyvenime. Ji skatino rikiuotis ir aukotis, kad būtų gydomos visuomenės žaizdos.
