Pirmyn į praeitį... neišgalvoti herojai... ir kasdieniniai kotletai sugrąžinę į dienas prieš ligą. Mes juos valgydami net nesusimąstome, kokie jie gali būti skanūs... bet apie viską nuo pradžių...
Močiutės liga buvo lyg bendrakeleivė jai. Visur kartu, visur drauge. Tik pastaroji stiprėjo kasdien vis labiau ir labiau, užguldama senolę savo juoda skraiste. Nyko žmogus „akyse“, nebedžiugino ankstyvi rytai išaušę, ar atvykęs aplankyti jai brangus žmogus. Raumenys moters suglebo, skausmas ir silpnumas „gniaužė“ vis stipriau. Dienos suvienodėjo ir nusidažė pilka, niūria spalva...
Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro darbuotojai tokią moterytę ir rado, bet pažadėjo, kad bus geriau. Pro atitrauktas tamsias užuolaidas suspings saulės spindulėlis ir jis ne tik švies, bet ir šildys. Močiutei buvo skirtas gydymas, lankėsi profesionali gydytojų komanda, bei sesutės. Diena vijo dieną, slauga, gydymas, bei globojimas leido išvysti močiutės šypseną, o dėkojo ne tik šviesus moters žvilgsnis...
Močiutė pakilo iš patalo ir padovanojo sau dieną pilną įspūdžių ir prisiminimų. Ji pati iškepė naminių kotletų... Kvapas ją grąžino į praeitį, o vieno kąsnio skonis buvo sotesnis, nei bet kada.. Mes kartu galime daryti stebuklus... mūsų profesionalumas, jūsų viltis ir šviesios mintys, nes galime gyventi ir ligoje.
Prisidėti galite kiekvienas, deklaracijoje skirdami savo 2% GPM
#tikrosistorijos