Bemuitėje parduotuvėje įsigijome prekių. Man pasirodė keista, kad jaunutės pardavėjos, po to, kai mus aptarnavo, nusisukusios tyliai šnibždėjosi – maža kas, tuomet pagalvojau. Keleivių, laukiančių skrydžio į Maltą, buvo neįprastai mažai – gal apie kokius keturiasdešimt.
Prasidėjus registracijai prie vartų mus pasitiko gal penkios ar šešios darbuotojos – sprendžiant iš uniformos, tai buvo VNO, o ne „Ryanair“ darbuotojos. Patikrinusios bilietus, jos mums skubiai visiems įbruko į rankas anketas ir paaiškino, kad jas turėsime užpildyti lėktuve ir jos bus surinktos nuskridus į Maltą. Darbuotojos kažkodėl labai skubėjo, taip pat neįprastai mus ragino skubėti. Belaukiant koridoriuje, mūsų dukrai paskambino amerikietis draugas, kuris pasakė, kad nesėstume į lėktuvą, nes kitu atveju nuskridę į Maltą turėsime išbūti griežtame karantine 14 dienų. Tą informaciją greitai tikrino dar vienas vaikinas – „facebook“ paskyroje Maltoje gyvenantys prieš kelias minutes šia informacija jau buvo pasidaliję. Nubėgau prie darbuotojų, kurios dar tebestovėjo prie registracijos, ir paklausiau, ar jos ką nors žino apie tokią situaciją mums nuvykus į Maltą. Jos puolė aiškinti, kad jokios informacijos neturi ir neprivalo teikti, kad mes patys viską žinome, skaitome spaudą, turime patys apsispręsti, dar paminėjo, kad karantine pažeidus jo sąlygas – palikus gyvenamąją vietą – bauda 1000 Eur. Paskui mane sugužėjo didžioji dalis likusių keleivių. Klausėme darbuotojų, ar jie gali patvirtinti arba paneigti šią informaciją – jos tvirtino, jog jos nieko neprivalo žinoti ar informuoti. Kilo panika.
Kadangi iki kelionės pradžios visą savaitę stebėjau informaciją Maltos Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje, žinojau, kad galime tikslių žinių ieškoti ten. Informacijos ieškojo ir kiti keleiviai. Dalis jų klaidingai suprato, kad karantinas bus taikomas tik keleiviams, atvykusiems į Maltą iš rizikingų zonų: Kinijos, Italijos, Prancūzijos ir pan. Kol ieškojome informacijos, darbuotojos ragino kuo skubiau apsispręsti: „Tai jūs skrendant ar ne?!“ Visa tai vyko pakeltu tonu, pakankamai grubiai ir nekompetentingai: „Jūs turite tris minutes apsispręsti. Greičiau!“ Vienas jaunuolis šią situaciją filmavo telefonu, o darbuotoja jam pareiškė: „Staigiai viską ištrini!“ Mums pareiškus priekaištus, kad turėdami informaciją iš anksto (Maltoje sprendimas buvo paskelbtas 12 val. Maltos laiku, o įsigaliojo 13 val. Maltos laiku), mes tikrai būtume turėję laiko apsispręsti ir ramiai priimti sprendimą.
Galiausiai, visiems keleiviams reikalaujant tiksliai paaiškinti situaciją, darbuotojos ėmė neigti, kad jos mums sakė kažką apie karantiną (vis dėlto tikiuosi, kad vaikinas filmuotos medžiagos neištrynė), tvirtino, jog mes suaugę ir turime patys apsispręsti. Bet tarp keleivių buvo ir kūdikis. Ar esant tokiai ekstremaliai padėčiai pasaulyje, kai viskas dabar jau keičiasi ne dienomis, o valandomis, statutinė pareiga yra viršesnė už žmogiškumą ir pilietiškumą?
Mums priėmus sprendimą neskristi, pro vartus buvome išleisti atgal į laukimo salę. Šalia dirbusios prekybos taško darbuotojos garsiai pastebėjo: „Šaunuoliai keleiviai, taip joms (darbuotojoms) ir reikia“. Po viso to galima daryti loginę išvadą – galimai informaciją jos turėjo, galimai apie tai žinojo, tačiau galimai sąmoningai mums jos neteikė. Tada į vietas susidėlioja visas vaizdas – pardavėjų šnibždesys bemuitėje parduotuvėje, nenormali skuba registruojant bilietus, darbuotojų neigimas to, ką pasakė prieš pusę minutės.
Ačiū dukters draugui amerikiečiui, kuris skubiai reagavo ir mus laiku informavo (nes, kaip vėliau išsiaiškinome, jį tikrai tinkamai ir laiku informavo Londono oro uosto darbuotojai, kurie net kelis kartus klausė, ar jis tikrai pasiruošęs Maltoje karantine praleisti 14 dienų, taip pat skambino Maltos viešbučio vadybininkas ir suteikė tikslią informaciją), nes tos 3 minutės galėjo labai daug nulemti mūsų gyvenime. Ačiū jam už tai, kad mūsų 10 žmonių grupė šiandien esame Lietuvoje ir saugiai jaučiamės pusryčiaudami namuose, o ne Maltoje ieškome galimybės kuo skubiau grįžti namo.
Vienas iš Lietuvos Respublikos teisės aktų – LR Civilinis kodeksas – nustato, kad „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“. Mūsų situacijoje, oro uoste darbuotojos nesilaikė nei vieno iš jų. Jos teigė, kad informacijos teikti neprivalo. Bet ar tikrai?
Ne tas dabar metas, kad kovotume už savo teises, tačiau man labai gaila pagyvenusios moters, kuri, supratusi, dėl ko kilo panika, sėdėjo ant kėdės praėjusi registraciją, o jos vyras tiesiog rėkė ant jos, kad čia tik mes panikuojame, o Maltoje viskas gerai ir liepė jai keltis ir eiti. Ir ji nuėjo. Kaip ji ten, Maltoje, dabar jaučiasi? Gaila ir paauglio, kuris turėjo skristi su mažamete sesute, mama ir jos draugu. Jis tiesiog prašė: „Mama, prašau, neskrisk“, tačiau mamos draugas, pilnai nesupratęs informacijos Maltos SAM puslapyje (manė, kad karantinas tik iš rizikos zonų atvykusiems), įkalbėjo jo mamą ir sesutę skristi. O jis, vaikas, liko vienas čia, Lietuvoje. Kaip jis šiandien jaučiasi?
Taigi, norėčiau paklausti VNO vadovų – ar jie tikrai tinkamai ir laiku parengė darbuotojus atlikti savo pareigas, nepažeidžiant LR Civilinio kodekso ir paprasto žmogiškumo normų? Ar tiesiog vadovaujasi principu – skrendančiojo gelbėjimas ir apsauga paties skrendančiojo reikalas?
Tikiuosi, kad visi, kovo 13 d. 16.05 val. turėję skristi ar išskridę „Ryanair“ vykdomu reisu Vilnius – Malta, keleiviai šiandien yra namie ar bent artimiausiu laiku galės saugiai sugrįžti į Lietuvą. Linkiu jiems visiems sveikatos ir sąžiningo bei pilietiško kitų asmenų požiūrio į jų galimybes sugrįžti namo (jei išvyko). O darbuotojams norėčiau palinkėti, kad žmogiškumas ir pilietiškumas šiandien būtų svarbiau už lojalumą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius:
Labai apmaudu girdėti tokią istoriją. Noriu atkreipti dėmesį, kad lėktuvų aptarnavimą, bagažo krovimą, keleivių ir bagažo registraciją bei keleivių laipinimą į orlaivius atlieka antžeminio aptarnavimo bendrovė, „Ryanair“ atveju UAB „Litcargus“. Dėl keleivių ir orlaivių aptarnavimo su jomis tiesiogiai sutartis yra sudariusios oro bendrovės, ne oro uostas. Nepaisant to, nuolatos siekiame bendradarbiauti, stengdamiesi užtikrinti, kad visi per mūsų oro uostus skrendantys keleiviai gautų kokybiškas paslaugas.
Komentuoja UAB „Litcargus“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė:
Atsiprašome skaitytojų už nepatogumus, tačiau šiuo konkrečiu atveju mūsų darbuotojai veikia pagal oro linijų bendrovės nustatytas taisykles ir reikalavimus. Negavę oficialios informacijos apie skrydžių pokyčius, pasikeitusią situaciją kitose šalyse, savo nuožiūra ir iniciatyva mūsų darbuotojai jokių rekomendacijų teikti negali. Minimu atveju jokios oficialios informacijos nebuvome gavę. Detaliau apie tai galėtų komentuoti pati aviakompanija.