Kaip nustoti atidėlioti darbus? Prokrastinacija – neseniai girdimas žodis, bet pati reikšmė, pripažinkime, pažįstama daugeliui. Kodėl atidėliojame svarbius darbus ir kaip su nukėlinėjimu bei atidėliojimu kovoti darbe, rubrikoje „Pinigai ir reikalai“ aiškintasi su specialistu.
„Swedbank“ karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman aptarė, kaip išsivysto šis įprotis.
„Labai dažnai galvojama, kad darbus atidėlioja tinginiai arba tie, kurie visiškai neturi valios. Tačiau tyrimai rodo, kad 95 proc. žmonių yra bent kartą gyvenime atidėlioję kažkokį darbą. Taip juokaujama, kad likę 5 proc. meluoja.
Iš esmės visi esame anksčiau ar vėliau atidėlioję kažkokius darbus ir tai neturi nieko bendro su pačiu darbu ar tuo, kad esame tinginiai. Tai daugiau susiję su emocijomis, kurias tas darbas kelia. Dažniausiai esame linkę atidėlioti užduotis, kurios arba labai sunkios, arba nuobodžios, beprasmiškos ar neapibrėžtos.
Galbūt neaišku, kaip ją atlikti. Visi esame gavę tokių užduočių: „Nueik kažkur, atnešk kažką.“ Kai nėra aišku, kaip ir ką daryti, mes atidėliojame.
Neapibrėžtos užduotys kelia nerimą. Sudėtingos užduotys kelia baimę. Užduotis dažnai atidėlioja perfekcionistai, kadangi bijo, kad jų neatliks idealiai. Taigi, iš esmės atidėliojimas yra mūsų jausmų pasekmė. Ir pirmas žingsnis kovoti su atidėliojimu yra pripažinti sau, kokius jausmus tas darbas mums sukelia“, – patarė L. Žemaitytė-Kirkman.
Stebuklinga technika
Labai daug atidėliojant darbus, verta susimąstyti – galbūt pats darbas mums netinka? Jei dirbame darbe, kuriame, permąsčius, labai daug užduočių mums kelia nerimą ar nuobodulį, tam yra priežastis.
„Prokrastinacija gali atspindėti, kaip apskritai jaučiamės darbe. Viena iš priežasčių atidėlioti darbą – asmeninės prasmės nematymas. Jei nematome prasmės tame darbe, galime būti linkę atidėlioti. Vienas iš specialistų duodamų patarimų, kai reikia surasti prasmę – dienoraščio rašymas ar pokalbis su artimu žmogumi.
Tačiau jeigu ir po to nerandame prasmės, verta paklausti savęs, ar dirbu tinkamą darbą? Ar esu norimoje srityje?“ – sakė specialistė.
Atidėliojant daug darbų galiausiai nerimą ima kelti pats faktas, kad nepadarome reikiamo darbo. Tad atrodo svarbu išsiugdyti įprotį griebtis darbo iškart. Ekspertė papasakojo apie ypatingą techniką.
„Sunkiausia visų darbų dalis yra viena – pradėti. Atidėliojame didelį darbą, žinom, kad užtruksim labai ilgai, todėl net nepradedam... Gera technika, vadinamoji pomodoro technika, leidžia darbus pradėti iš karto.
Technika taip vadinama todėl, kad anksčiau virtuvėse būdavo pomidoro pavidalo laikmačiai, kuriuos prisukdavai ir, praėjus tam tikram laikui, jie pradėdavo čirkšti.
Technika tokia, kad pasakome sau: „Aš šiam darbui skirsiu tik 20 minučių.“ Jeigu po tų 20 minučių matysiu, kad esu išsekęs ir man viskas – liausiuosi. Technika naudinga tuo, kad pradėję dirbti dažnai pamatome, kad nėra taip sunku, ir tiesiog tęsiame toliau. O net jei ir nustojame, tai vėliau grįžti prie jau pradėto darbo yra žymiai lengviau nei pradėti iš naujo. Laiko atkarpą galima rinktis, kokią norite, bet svarbiausia – pradėti“, – patarė ekspertė.
Jei darbas trumpas – atlik iškart
Egzistuoja ne tik sunkūs darbai, kurių nesiryžtame pradėti. Dažnai mūsų diena pilna mažų darbelių, kuriuos atidėliojame, manydami, kad padarysime vėliau, nes jie nėra itin svarbūs arba galimi atlikti paskui, niekam nesijaučiame labai įsipareigoję... Tačiau taip tie darbeliai tik kaupiasi ir kaupiasi.
Pavyzdžiui, būna žmonių, kurie vis atideda elektroninių laiškų atrašymą. Pasižymi, į ką reikės atsakyti ir... palieka tai vėlesniam laikui. Maži darbeliai, kurių neatliekame, ilgainiui pradeda kelti mums nerimą. Karjeros centro vadovė sako, kad jei darbą atidedame, jis vis viena mums kažkuo nemalonus.
„Gali būti, kad nežinome, ką atrašyti, todėl atidedame laiškus. Bet kuriuo atveju, gera taisyklė, kurią taikau ir pati: jeigu darbas trunka mažiau kaip 3 minutes, darau jį čia ir dabar. Jeigu reikia pagalvoti, tada pasižymiu, kad padarysiu vėliau.
Tačiau labai svarbu suplanuoti, kada bus tas „vėliau“! Tai negali būti neapibrėžtas, išplaukęs laikotarpis. „Vėliau“ gali reikšti „šiandien po pietų, 15 val.“, bet ne „kada nors“.
Reikia planuoti darbų atlikimo laiką“, – pabrėžė L. Žemaitytė-Kirkman.
Pertraukos – ne mažiau svarbu
Būna dienų, kai atrodo, galėtume kalnus nuversti. Darbai einasi lengvai, turime daug energijos. O būna priešingai – lėtų dienų, kai sugalvoji sau visokios veiklos, tik ne tos, kurios reikia. Karjeros centro vadovė paaiškino, kodėl taip gali būti.
„Pirmiausia, jeigu tą patį darbą mums vieną dieną sekasi dirbti, o kitą – į jį nebegalim žiūrėti, gali būti, kad tą produktyviąją dieną nedarėm pertraukų. Mūsų smegenys dirba 90 min. ciklais. Tai reiškia, kad po 1,5 val. darbo nebegalime gerai susikaupti, turime padaryti pertraukėlę.
Pertraukų svarba per mažai pabrėžiama. Užtenka 15 minučių pertraukos ir, jei dirbame protinį darbą, ji turi būti visiškai priešinga. Tai reiškia, kad jeigu dirbu protinį darbą, o per savo pertrauką naršau soc. tinklus, mano smegenys nepailsi. Tinkamas poilsis tokiu atveju būtų lengva mankšta, pasivaikščiojimas, kavos gėrimas, trumpas išėjimas laukan.
Po to galime pradėti iš naujo, nes mūsų smegenys bus pailsėjusios. Taigi, labai svarbu daryti pertrauką“, – patarė ji.
Efektyviausia darbo diena
Karantinui įsibėgėjus dauguma darbdavių suprato, kad darbuotojai gali dirbti iš namų. Taigi, tapo svarbu nebe sėdėjimas ir 8 valandų praleidimas darbe, o efektyvumas ir atliktos užduotys. Specialistė patarė, kaip išlaikyti darbo efektyvumą.
„Pirmiausia, kaip ir minėjau, jeigu norisi atidėlioti darbą, svarbu įsivardinti jausmą, kurį tas darbas kelia. Jeigu užduotis per sunki – prašykite pagalbos, jeigu neapibrėžta – sukurkite struktūrą. Labai svarbu pradėti, taigi, galime naudoti pomodoro techniką.
Primenu, reikia planuoti laiką, kada atliksime vieną ar kitą darbą, taip pat reikia sau nusistatyti terminus – iki kada užduotys turi būti atliktos. Dar geriau, kad įsipareigotume kam nors – kai pasižadame ir esame įsipareigoję tiems žmonėms, daugiau šansų, kad darbą atliksime laiku.
Dar negirdėjau nė apie vieną chirurgą, kuris apie operaciją sakytų: „Labai sunkus darbas, gal aš jį atidėsiu.“
Gydytojai jaučiasi atsakingi prieš savo pacientus ir dėl atsakomybės atlieka darbus laiku.
Taip pat labai svarbu išjungti visus dėmesio pertraukinėtojus. Didžiausi pertraukinėtojai: e-mail, soc. tinklai ir visi kiti pypsintys pranešimai. Tą būtina išjungti prieš pradedant dirbti. Ir nepamirškite pertraukų!“ – pabrėžė L. Žemaitytė-Kirkman.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.