Pati to nežinodama įsigijo rusų autorės knygą: mano, kad šis faktas slėptas specialiai

Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja Grėtė, norėdama pasidalinti situacija, su kuria susidūrė įsigijusi knygą. Ji pasakoja tik pradėjusi skaityti supratusi, jog rašytoja – iš Rusijos, mat tokios informacijos leidykla „Liūtai ne avys“ nepateikia. Savo ruožtu leidėjai patikina – visos sutartys pasirašytos dar prieš karą ir jau yra nutrauktos, o honorarai į Rusiją išmokėti nebuvo.

Ar normalu šiais laikais slėpti, bet spausdinti šiuolaikinių rusų autorių knygas? Ypač psichologinę literatūrą asmeniniam tobulėjimui, klausia Grėtė. Ji pasakoja, kad impulsyviai įsigyta knyga nebuvo tokia, kokios tikėjosi.

„Naršiau internete ir knygyno svetainėje pamačiau gerą nuolaidą tam tikroms knygoms. Kadangi domiuosi psichologija, už akies užkliuvo knyga „Savivertės ugdymas“. Pagal nurodytą aprašymą nusprendžiau, kad tema tikrai aktuali, todėl verta įsigyti, tad nedvejodama įsidėjau į krepšelį ir užsisakiau. Tą pačią dieną nuvažiavau į knygyną atsiimti ir, eidama kasos link, dar atkreipiau dėmesį, jog šios knygos sudėtos labai matomoje vietoje – pačiame knygyno centre.

Kitą dieną pradėjau skaityti. Jau po pirmųjų puslapių supratau, kad kažkas ne taip. Skaitant toliau išaiškėjo, kas būtent – kai autorė ne vieną kartą pateikia rusiškus pavyzdžius ir pamini rusiškas pavardes“, – pasakoja skaitytoja.