Aš jam buvau tik draugo sesuo. Jau vėliau, kai išvykau dirbti į sostinę ir iš paikos kaimietės tapau labai patrauklia miesto mergina, jis pradėjo rodyti man dėmesį (tik dabar suprantu, kad jo susidomėjimą manimi sukėlė ne mano išvaizda, o labai padori mano sunkiai uždirbtų pinigų suma). Bet tuo metu man tai atrodė pasaka!
Pagaliau mano „slaptoji meilė“ pastebėjo ir mane. Jis viską vykdė pagal planą: iš pradžių dėmesys, gėlės, dovanos, esant tėvų namuose, ilgesingos meilės žinutės – man išvykus, aistringi susitikimai – jam mane aplankius. Viskas buvo tobula, net ir ateities planus kūrėme! Svajojau, kaip jis atsikels pas mane, kaip kartu bus gera gyventi, net apie vestuves ir vaikus buvome pradėję kalbėti. Gal ir toliau būčiau gyvenusi savo rožiniame pasaulyje, jei ne likimo pokštai.
Tomas pradėjo vis dažniau skolintis pinigų iš manęs. Neklausiau, kam jam jų reikia, nes kaip galiu nepasitikėti mylimu žmogumi! Dabar žinau, kad blogai padariau, tačiau kaip sakoma, „visos protingos mintys ateina po didelių klaidų“. Vėliau, sulaukus kvietimų iš draugų kažką veikti, kažkur važiuoti ir dalyvauti, jo atsakymas visada būdavo toks pats: „Važiuok be manęs, maže, juk žinai, kad pas mane sunki situaciją su pinigais“. Bet kaip aš galiu važiuoti kažkur, kai mano mylimas žmogus liks namie? Žinoma, jis turi važiuot kartu! Aš sumokėsiu! Kokia naivi buvau...
Vėliau, nenorėdama stumti jo į nepatogią padėtį, ėmiau atsisakyti draugų kvietimų, galvojau, kad juk jam nemalonu, kai visada ir už viską moku aš... Ir tik dabar supratau, kad tie jo nutylėjimai buvo tiesiog nepasitenkinimas dėl tokio mano sprendimo. Oi, kaip klydau... Tada iš Amerikos grįžo mano draugė. Žinoma, jos sąskaitoje pinigų buvo gerokai daugiau nei mano. Pasikviečiau ją pasisvečiuoti pas mane, nes nors ir buvom menkai pažįstamos, bet suprasdavom viena kitą iš pusės žodžio.
Kai ji buvo Amerikoje, beveik nebendraudavom dėl didelio laiko skirtumo, bet kai ji grįždavo, niekada nekildavo klausimas, kur ji praleis pirmą savo atostogų savaitę! Vieną jos viešnagės dieną, ji man pasakė, kad norėtų mane supažindinti su savo vaikinu, su kuriuo susipažino internetu ir įsmylėjo iki ausų. Žinoma, sutikau! Kodėl nepanorau pamatyti jo nuotraukos, iki šiol nesuprantu, matyt, likimas taip lėmė. Iškart pakviečiau ir Tomą, galvojau, puikiai praleisime laiką keturiese!
Jis atsisakė – neturi pinigų ir tikrai nebesiskolins iš manęs, nes jo skola ir taip didelė (nebuvo ji tokia jau ir didelė, pinigus jis skolindavosi saikingai, kad nekiltų įtarimo). Pagalvojau, ach, koks jis rūpestingas... Tiek to... Tikrai neversiu jo jaustis nepatogiai. Taigi, atėjo vakaras, sėdim su drauge vienoje sostinės kavinėje ir įžengia Tomas. Pirma mintis buvo – jis padarė man staigmeną! Bet ta mintis truko kelias sekundes, kol nepamačiau savo draugės, bėgančios jam į glėbį...
Pasirodo, mano brangusis Tomas su mano drauge yra pora jau maždaug metus, kai aš su juo draugavau apie dvejus! Siužetas – kaip iš geros melodramos! Galiausiai nutiko taip, kad mudvi su drauge sužinojome, kad ne vien mes įkliuvome į jo pinkles, jis buvo taip gerai viską suplanavęs, kad iš mūsų „paskolintų“ pinigų buvo nusipirkęs neprastą mašiną, kurią vėliau pardavė, nes turėjo gražinti skolas ne tik man! Ot genijus! Šaltu protu apmąsčius šią istoriją – na, tikrai genijus.
Dabar į viską žiūriu su humoru, gavau pamoką, išmokau, daugiau tos klaidos nekartosiu. Truputį atkeršijusi pagaliau radau ramybę! (nieko neskatinu keršyti! Kerštas labai didelis blogis... Bet buvo linksma). Žinau, kad buvau kvaila, nesipriešindama leidau sau uždėti rožinius akinius ir niekada jų nenusiimdavau, bet tokia jau ta „meilė“. Rašau tam, kad tiek merginos, tiek vaikinai nepakliūtų į panašias pinkles, kad ir kaip baisiai meilė akintų, stenkitės išlaikyti bent dalelę šalto proto ir viską įvertinkite šaltai. Tik dabar supratau, kad likimas man siuntė tiek daug ženklų, o aš tiesiog viską ignoravau. Panašiems į Tomą – patarimas: jei jau buvote pakankamai protingi sugalvoti gerą planą, kaip pasipelnyti iš pametusių galvą dėl jūsų merginų, tai nebūkite tokie kvaili ir pasidomėkite, ar jūsų aukų nesieja jokie ryšiai, nes gali nutikti taip kaip šiam „herojui“.
P.S. Tarkim, Tomai, jei netyčia paskaitysi šį straipsnį ir suprasi, kad tai apie tave, žinok, kad atleidžiu tau, dėkoju už gerą pamoką ir atsiprašau už kerštą!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Nusipirk automobilį, kad mane visur vežiotum, kad kiekvieną dieną mane namo parvežtum po darbo“ – tokį reikalavimą DELFI skaitytojas išgirdo iš savo merginos. Vaikinas atvirame savo tekste papasakojo apie nuolatinius antrosios pusės priekaištus dėl pinigų, kurių neva jis merginai skiria per mažai. Klausiame Jūsų – ar esate draugavę su žmogumi, kuris pinigus vertino labiau nei jausmus?
Kviečiame atvirai pasidalyti savo istorija. Vienam Jūsų padovanosime dvi knygas – A. Eidinto „Ieškok Maskvos sfinkso“ ir O. Truc „Paskutinis lapis“. Visą informaciją rasite čia.