Rugsėjo 7 dieną Jurbarko savivaldybės didžiojoje salėje vyko šio projekto pristatymas, o rugsėjo 23 dieną dvylika Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos mokinių važiavome į Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnaziją.
Kai susirinko visi dalyviai, atvažiavo ir renginio vedėjai bei svečiai. Pirmieji prisistatė „Gyvosios Bibliotekos“ nariai, antrieji – „Forumo teatras“. Jie labai šiltai bendravo su susirinkusia publika. Po jų prisistatymų visi vaikai ėjo registruotis. „Gyvoji Biblioteka“ visiems davė pavartyti knygą ir išsirinkti pas kurį žmogų (autistą, turintį judėjimo negalią, blondinę, vegetarą ar kt.) eiti pabendrauti. Tada padavė skaitytojo bilietą ir užrašė tam tinkamą laiką, kada pas pasirinktą žmogų eiti.
Aš užsirašiau pas judėjimo negalią turintį žmogų. Sulaukiau savo laiko ir ėjau pas jį. Tikrai to nesitikėjau, bet jis buvo labai linksmas ir bendraujantis. Jis tikrai nesidrovėjo, papasakojo apie save, kaip viskas įvyko. Buvo labai įdomu kalbėtis.
Kol komandos nariai lankėsi pas žmones ir su jais bendravo, „Forumo teatras“ vaidino situacijas ir su visais jas aptarinėjo. Viena iš situacijų – merginos vaidino šeimos tarpusavio santykius. Pagrindinius vaidmenis atliko „Mama“ ir „Dukra“. Mama labai mažai laiko skirdavo dukrai, tad dukra nuo mamos labai nutolo. „Forumo teatro“ vadovė stabtelėjo ir liepė, kad dukra pasiliktų, o mama eitų pasitarti su žiūrovais, kaip toliau bendrauti su dukra. Mūsų komandos paklausė:
- Ką daryti?
Mus į renginį atlydėjusi mokyklos socialinė pedagogė Loreta Kavaliauskienė atsakė:
- Atsiprašyk dukros ir ją apsikabink, nes man kiekviena akimirka su dukra yra pati brangiausia.
Mamą vaidinusi aktorė taip ir padarė. O kas gi vyko toliau? Aktoriai, suvaidinę keletą situacijų, atsisveikino.
Per pertraukėlę visi ėjome apžiūrėti mokyklos ir papietauti.
Vėliau buvo rodomas filmas „Įlanka“. Tai buvo dokumentinis filmas apie delfinus, kaip jie buvo žudomi. Visi sėdėjome ramūs ir pakraupę, nes matėme sukrečiančius žiaurius vaizdus. Po filmo susėdome ratu ir aptarinėjome filmą. Visi vienbalsiai sakėme: „Siaubas! Taip negalima elgtis!“ Viena mergina pasakė:
- Bežiūrėdama šį filmą susimąsčiau, kad kai vyko Japonijoje cunamis, tai galėjo būti Dievo bausmė jiems už delfinus.
Šie žodžiai man įstrigo ir pagalvojau, kad taip galėjo būti iš tikrųjų. Aptarę filmą, atsisveikinome ir keliavome namo.
Ši diena mūsų komandai ir man pačiai paliko labai daug įspūdžių. Mano manymu, dabar daugelis vaikų gailisi, kad nenorėjo ten važiuoti, nes „Gyvuoji biblioteka“ buvo pirmą ir paskutinį kartą. Norėtųsi visa tai pakartoti ir kad tokius įspūdžius patirtų ir kiti mokiniai.
Evelina Baranauskaitė, 9 klasė.
„Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vyksiantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitrauks 145 mokyklos ir daugiau nei 2000 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuos jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.
