Sudėtingiau sudominti
„Praėjo laikmetis, kai mokytojai atsistodavo prieš klasę ir visus „apšviesdavo“. Dabar kur kas sunkiau prikaustyti vaikų dėmesį, todėl reikia praktikuoti darbą grupėse, komandoje, skatinti vaikus savarankiškai rengti pristatymus klasės draugams, organizuoti diskusijas, debatus“, – teigė šešerius metus ugdymo įstaigoje dirbantis vyras.
28 – erių metų N. Airošius, turintis 7 metus patirties nevyriausybinių organizacijų veikloje, prisiminė laiką, kai pats buvo moksleivis: „Dabar labai daug projektų, pasiūlymų užklasinei veiklai. Jei taip būtų buvę tuo metu, tikrai būčiau stengęsis sudalyvauti visur“.
Viskas priklauso nuo pedagogo
„Piliečio žadintuvo“ renginių metu iš jaunimo lūpų pasigirdo žodžiai, jog jiems trūksta veiklos arba esanti veikla primena pamokas.
N. Airošius teigia, jog tokia padėtis priklauso tik nuo pedagogo: „Gali būti taip, jog neformalūs ugdymo metodai bus taikomi pamokų metu, o formalūs – užklasinėje veikloje. Kokius ir kur metodus taikyti, nusprendžia mokytojas“.
„Patyčios“ – per dažnai vartojamas žodis
Paklaustas apie Nidos vidurinės mokyklos problemas, susijusias su patyčiomis, N. Airošius džiaugėsi, jog čia tai – retai pasitaikantis reiškinys: „Mūsų mieste nedaug jaunimo, todėl jie visi stengiasi draugauti vieni su kitais – be bendravimo būtų labai sunku. Beje, man dažnai kyla klausimas, ar mes ne per plačiai naudojame sąvoką „patyčios“? Net lietuvių liaudies pasakose galima jų aptikti“, – samprotavo buvęs Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentas.
Vaikus motyvuoja bendravimas
Vertindamas „Piliečio žadintuvo“ projektą, N. Airošius teigė, jog tokie metodai kaip „Gyvoji biblioteka“, „Forumo Teatras“, padeda moksleiviams pamatyti, susipažinti ir pabendrauti su naujais žmonėmis: „Ypatingai su tokiais, kurių realybėje dar nebuvo sutikę. Pavyzdžiui, turėti draugą iš Italijos – egzotika. Tokia patirtis motyvuoja dalyvauti toliau“, – teigė mokytojas.
„Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vyksiantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitrauks 145 mokyklos ir daugiau nei 2000 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuos jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.