Mokytoja: „Jaučiausi kaip muselė, įmesta į išrūgas“
L. Ivinskio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Birutė Butkuvienė suskubo paskutinėmis registracijos minutėmis apsilankyti „Gyvojoje bibliotekoje“ ir nuoširdžiai pakalbėti su homoseksualia mergina.
„Tiesą sakant, aš net nežinojau, kur einu – nespėjau išgirsti metodo pristatymo. Pirmos mintys buvo apie tai, kad pašnekovė man parodys kokią nors knygą. O pasirodo – ji ir buvo toji knyga. Iš pradžių jaučiausi kaip muselė, įmesta į išrūgas, o dabar, supratusi esmę, jaučiuosi labai gerai. Esu lengvame šoke“, – šypsodamasi pasakojo pedagogė.
Tos pačios mokyklos septintokė kalbėjosi su ruse: „Labiausiai nustebau, kad mano pašnekovė geriau moka lietuvių, o ne rusų kalbą. Taip pat šiek tiek sužinojau apie jų kultūrą. Pavyzdžiui, kad rusai Šv. Velykas švenčia kelis kartus“, – įspūdžiais dalinosi moksleivė.
Į „Forumo teatro“ sceną lipo mokytojos
Telšiuose „Forumo teatras“ suvaidino kelis etiudus iš moksleivių gyvenimo: apie tėvų ir vaikų santykius bei narkotikų problemą. Pirmojoje situacijoje atsirado savanoris, kuris sutiko suvaidinti šeimą prieš 12 metų palikusį tėvą.
Situacija pasisuko kitu kampu – aštuoniolikmečio personažas ne tik nesusitaikė su motina, bet ir susipyko su tėvu. Moksleiviai vieningai nusprendė, jog šeimyninių konfliktų negalima spręsti skubotai – sugadintiems tarpusavio santykiams pagerinti reikia daug laiko.
Antros situacijos metu, aptariant narkotikų problemą, moksleiviai tapo pasyvesni. Tačiau čia atsiskleidė mokytojos. Viena lipo ant scenos ir suvaidino priklausomybę turinčios paauglės draugę, kita – socialinę pedagogę. Pasirodžius pastarajai, situacija pagerėjo. Moksleiviai pasidalino savo mintimis apie tai, jog atsiradus problemai, būtina kreiptis į suaugusį žmogų, kuris žinotų, ką daryti.
Jaunimo lyderiai nori erdvių saviraiškai
Socialinio miesto žemėlapio metu susirinkę jaunimo lyderiai atskleidė, jog jų organizuojamos iniciatyvos būna „gesinamos“, todėl jiems trūksta ne tik veiklų, bet ir vietų saviraiškai.
Rajonų mokyklų moksleiviai labai džiaugėsi, jog galėjo susitikti su bendraamžiais, mat nedidelėse mokyklose paauglių – mažuma. Todėl pasitarę jie nusprendė, jog reikia sutelkti jungtines pajėgas ir suorganizuoti filmų festivalį.
Anot bendraamžių švietėjų tinklo koordinatoriaus Augusto Čičelio, moksleiviai taip įsitraukė į POZITYVO zonos veiklas, kad nebenorėjo išeiti: „Jaunimo lyderiai tiesiog degė noru bendrauti vieni su kitais. Moksleiviai nekantrauja vėl susitikti ir dirbti kartu“.
