Kas pirmiausiai krenta į akis naujienų portale? Daugybė antraščių. Pagal jas sprendžiame, ar spausti nuorodą ir atsidaryti tekstą. Jei rašote straipsnį DELFI Piliečiui, skirkite laiko gerai antraštei. Kaip rašomos ir kaip nerašomos geros antraštės, pasakoja Žurnalistikos instituto dėstytojas Romas Sakadolskis bei vienas iš Delfi.lt redaktorių Andrius Sarcevičius.
„Turime atsargiai tą antraštę paruošti, kad ji sudomintų. Tuo pačiu metu turime prisiminti, kad nereikia pažadėti to, ko neištesėsime rašinyje. Labai svarbu, kad mūsų pažadas būtų įgyvendintas (...). Tai jeigu mes, pavyzdžiui, rašome straipsnį apie skandalą Balbieriškyje, o tas skandalas yra tarp dviejų ūkininkų – ginčas dėl vištų, tai gal mes truputėlį sureikšminome“, - sakė R. Sakadolskis.
„Mano patarimas - kad antraštė būtų ne ilgesnė negu 5 – 7 žodžiai ir tie žodžiai turėtų patraukti skaitytoją. Aišku, mes neturėtume pasakyti per daug, kad jis viską sužinotų ir jau nebenorėtų skaityti, bet reikėtų intriguoti. Geros antraštės pavyzdys galėtų būti „Kaunietė grikiuose rado gyvių“. Mes suintriguojame skaitytoją, kad kaunietė rado tų gyvių, mes nepasakome, kokie tie gyviai, kokiomis aplinkybėmis ji jų rado (...) ir skaitytojas tikrai norės paskaityti“, - sakė A. Sarcevičius.
Skaitytojai internete gali rinktis iš galybės naujienų, todėl straipsnio ir antraštės autoriaus užduotis – patraukti dėmesį.
„Internete lankytojai truputį kitaip apdoroja informaciją nei skaitytojai laikraštyje. Skaitytojas nusipirko laikraštį – jis jau yra investavęs. Arba jis prenumeruoja, arba jis skaito iš kažko pasiskolinęs. Jis sėdi su laikraščiu, su fiziniu daiktu. Internetas yra truputėlį kas kita. Tu paspaudi mygtuką – tu gali būti kitoje vietoje. O šiais laikais, kadangi tu gali būti atsidaręs tris ar keturis puslapius vienu metu, dingti gali labai greitai. Aš sakyčiau, kad tai skatina internetinę erdvę glaustai, operatyviai, kaip galima greičiau pateikti informaciją“, - sakė R. Sakadolskis.
Gera antraštė bus tiksli ir atskleis straipsnio esmę – susidomėjimo greičiausiai nesusilauks itin įmantrus ar miglotas pavadinimas.
„Bloga antraštė būtų, jeigu mes sakytume „Nutylėta istorija“ - gal tas pavadinimas slepia daug ką savyje, bet jis neintriguoja, nėra to veiksmažodžio, kuris patrauktų ir sudomintų skaitytoją pasidomėti, kas gi yra iš tiesų“, - sakė A. Sarcevičius.
„Daug kas vadovaujasi paprasta taisykle – veiksnys ir tarinys: veikėjas ir ką jis padarė, pavyzdžiui, „Lietuva nugalėjo“. Labai aišku, ypatingai, jeigu mes kalbame apie krepšinį. „Grybauskaitė vetavo įstatymą“. Tokie trumpi ir aiškūs pavadinimai irgi turi savo privalumus ir jie ir atkreipia dėmesį, ir suteikia veiksmo“, - sakė R. Sakadolskis.
Dar vienas R. Sakadolskio patarimas – antraštėse vengti sudėtinių sakinių. Pavyzdžiui, pavadinimą „Vilniuje įvyko avarija, nes kelias buvo apledėjęs“ keisti į „Apledėjusiame kelyje Vilniuje įvyko avarija“.
Gera antraštė:
1) Trumpa;
2) Tiksli;
3) Intriguojanti;
4) Atitinkanti tekstą;
5) Veiksnys – tarinys;
6) Be šalutinio sakinio.