Anksčiau buvo pasakojama apie antraščių ir tekstų rašymą. Šį kartą pradėkime nuo dviejų interneto žiniasklaidos dorybių – glaustumo ir operatyvumo.
„Naujienos internete - labai svarbu, kad viskas vyktų čia ir dabar. Nes tai, kad vyko vakar, jau iš tiesų neįdomu. Mes esame paskaičiavę, kad vidutiniškai žmogus perskaito tris žinutes ir jas skaitydamas jis praleidžia maždaug septynias minutes. Tai reiškia, kad Jūsų tekstui perskaityti skaitytojas turi maždaug dvi minutes. Vadinasi, jūs turite parašyti tokį tekstą, kurį žmogus galėtų perskaityti per dvi minutes. Aišku, ne kiekvienas tekstas toks – būna ir trumpensių, būna ir ilgesnių“, - kalbėjo DELFI redaktorius Andrius Sarcevičius.
Žurnalistikos instituto lektoriaus Romo Sakadolskio teigimu, rašyti naujienas internetiniame portale yra kitaip nei į laikraštį. „Prisiminkime, koks yra skirtumas tarp laikraščio ir interneto. Žurnalistai dirbdavo pagal paros naujienų ciklo logiką. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kartą per parą išeina laikraštis ir visas tavo gyvenimas sukasi apie tą 19 val. vakaro, kada jis bus vežamas į spaustuvę. Tu žinai, kad tu iki tada turi pateikti medžiagą. Bet viskas – tu pateikei ir eini ramus miegoti, niekas tau daugiau neberūpi iki kito karto, kai vėl ateis 19 val. Internete tokio dalyko nėra: internete terminas yra visą parą. Kai pradedi rašyti rašinį, jau gali sakyti - „aš vėluoju“, nes gali būti kitas, kuris greičiau už mane parašys lygiai tą pačią medžiagą“, - sakė R. Sakadolskis.
Kas greičiau, kas įdomiau, kas atkapstys vienas kitam nežinomų faktų – kartais pastangos patraukti skaitytojo dėmesį virsta kova be taisyklių. Vis dėlto žurnalistui privalu laikytis įstatymų ir paisyti žurnalistų etikos kodekso.
Anot R.Sakadolskio, šia prasme skirtumų tarp redakcijos darbuotojo ir DELFI Piliečio nėra. Abu rinkdami informaciją ar publikuodami straipsnį turi atsakyti į klausimą – ar tikslas pateisina priemones?
„Yra įvairiausių situacijų, kur mes turime spręsti, ir aš prisimenu kelias banalias. Pavyzdžiui, vienas žmogus norėjo nustatyti, kaip naktiniame klube reaguoja žmonės, jei į jį atvyksta dailiai atrodanti mergina „ratukuose“ (neįgaliojo vežimėlyje – DELFI). Moteris, kuriai jų nereikia, įsėdo į „ratukus“, draugė ją nuvežė ir tuomet ji viską įsidemėjo ir parašė rašinį. Ji manė, kad tai labai gerai, bet iškilo etikos klausimas. Tai toks paprastas dalykas – jūs apsimetinėjote. Kyla klausimas – tu gali apsimetinėti, ar ne? Manytum, kad tai nekaltas atvejis ir niekas nenukentėjo, bet etika yra ne apie tai, ar kas nors nukentėjo, ji - apie tai, ar tu teisingai elgiesi, ar ne“, - R. Sakadolskis.
Pašnekovas primena ir aktualią plagiato problemą – tai ne tik prieštarauja žurnalistų etikos kodekso nuostatoms. Pasak R. Sakadolskio, tai daryti tiesiog nėra prasmės.
„Visa Pileičio žurnalisto esmė yra, kad jis pamatė pirmas, kad jis turi įžvalgą, kurios neturi niekas kitas. Kartoti kažkokią kitą informaciją, vadinamą „copy-paste“ žurnalistiką, yra didžiulė problema žurnalistikoje, jos padaugėjo todėl, kad taip lengva yra tai padaryti. Iškėlei tekstą iš interneto ir perkėlei jį kažkur kitur. Kadangi tai yra taip lengva, kol kas tai nesuvaldoma. Piliečio žurnalistas turėtų būti atsargus, kad nesiimtų plagiatų, nes anksčiau ar vėliau tie dalykai „išlenda“ ir tada tas asmuo turėtų nenustebti, jei jo paslaugomis redakcija nebenorės naudotis“, - sakė R. Sakadolskis.
Paskutinis patarimas pranešantiems aktualias naujienas – jei rašote trumpai, tiksliai, logiškai, įdomiai, pasistenkite rašyti ir taisyklingai.
„Prieš siųsdami perskaitykite tekstą ir dar kartą pažiūrėkite, ar jums netrūksta kablelių, ar visi taškai sudėti ir nosinės. Taip tiesiog palengvinsite redaktoriaus darbą ir jūsų tekstas bus skaitomesnis“, - sakė A. Sarcevičius.
Pagrindinės taisyklės:
1) Glaustumas;
2) Operatyvumas;
3) Žurnalisto etika;
4) Klausimas: ar tikslas pateisina priemones?
5) Plagijuoti – beprasmiška;
6) Rašykite taisyklingai.