Aš visada džiaugiuosi, jei tai būna tamsus paros laikas ir nesimato aplinkos. O jei matosi, tai vaizdas pasitinka slogus. Seni industriniai pastatai, apsilupusios „chrusčiovkės“ su skirtingos spalvos fanera arba skardos gabalais apkaltais balkonais, Naujininkų kioskeliai ir šalia jų stoviniuojantys vietiniai girtuokliai.
Važiuojant centro link su turistais pro autobuso langą esu matęs ir besimušančius vietos chuliganus, ir čigonų taboro gyventojus, ir to taboro klientus sulinkusiais keliais. Įsivaizduokite, kad bevažiuojant taksistas visažinio vairuotojo tonu pasakoja, kad čia Lietuvoje visi taip gyvena, nes valdžioje vieni vagys. Kadangi mūsų menamam turistui reikia į viešbutį netoli Aušros vartų, taksistas pasuka Liepkalnio link ir leidžiasi gatve žemyn. Tai, žinoma, nėra pats tiesiausias kelias, bet juk užsienietis to nežino. Automobiliui sustojus prie šviesoforo, jis stebi įdomų vaizdą.
Iš seno, nušiurusio medinio namo į kiemą išeina iki pusės nuogas, su mėlynomis tatuiruotėmis ant rankų, apgirtęs, ištinusiu veidu, o gal net ir su mėlyne paakyje vyras. Rankose minėtasis vyras laiko plastmasinį alaus butelį. Pasidėjęs butelį jis prausiasi veidą ant suolo stovinčiame emaliuotame dubenyje. Šalia dubens mėtosi suskeldėjusio ūkinio muilo gabaliukai. Važiuojame toliau ir privažiuojame stadioną. Taksistas paaiškina, kad tai geriausias stadionas Lietuvoje, kuriame žaidžia Lietuvos futbolo rinktinė. Užsienietis nusijuokia, pamano, kad taksistas juokauja.
Sakykime, žmogus išlipa prie Aušros vartų. Traukdamas lagaminą atvykėlis keliauja tiesiai pro vartus viešbučio link. Įžengus pro vartų arką užsienietį šokiruoja besivoliojantis benamis ir jo kvapas. Valkata demonstratyviai apnuoginęs puliuojančias žaizdas, tikisi sukelti gailestį. Paėjus toliau prisikabina pinigų prašantis narkomanas. Prie Aušros vartų jų retai nebūna ir tikimybė to išvengti yra tikrai maža. Užsienietis žino, kad viešbutis netoli, sustojęs pakelia galvą ir nužvelgia barokinę Šv. Teresės bažnyčią. Netoliese yra kita, taip pat įspūdinga Šv. Dvasios cerkvė.
Kontrastas užsienietį stebina, yra ir gražių dalykų šiame mieste. Taip begalvojant žmogus pajaučia, kad jo rytinė kava jau subėgo į šlapimo pūslę ir laikas būtų ją ištuštinti. Kaip tik čia, prie Šv. Dvasios cerkvės yra nuoroda WC. Už bažnyčios turistams skirtame viešajame tualete susimokėjęs 30 eurocentų, žmogus užeina į kabiną. Užeina ir nustemba, nes klozeto nėra. Vietoje normalaus klozeto čia įrengtas turkiško tipo tualetas, kuriuo reikia naudotis pritupiant. Mes lietuviai tokių esame matę. Buvo pas mus tokių mokyklose, buvo stotyse. Dabar tokių tualetų mažai yra likę. Tokie štai pirmieji vaizdai ir potyriai gali užklupti į Vilnių atvykusį užsienietį.
Vėliau, besisvečiuojant, žmogus pamato kitą Vilniaus veidą, o aprašytasis scenarijus yra tik vienas iš daugelio galimų. Man pačiam tenka girdėti daugiausiai pozityvius atsiliepimus apie mūsų miestą, tačiau, mano nuomone, vagių, benamių, narkomanų ir neseniai iš kalėjimo paleistų zombių su peiliais (taip, tokių taip pat buvau matęs) miesto centre yra per daug.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.