Abejonių kilo paskutinę dieną
Eglė pasakojo, kad atostogų paketą visai šeimai įsigijo dar gruodį. Iš viso atostogų jiems teko laukti daugiau nei 4 mėnesius – klaipėdiečių šeima iš Vilniaus į Turkiją turėjo išskristi balandžio 25 d. Už poilsį jie sumokėjo apie 1592 eurus (5500 litų).
Dar žiemą moteris kelionių agentūros „Ethalontravel“ atstovei buvo davusi šeimos pasus, kurie buvo patikrinti ir patvirtinti kaip tinkami kelionei. Ji sakė, kad jei būtų sužinojusi, kad yra problemų dėl vaiko paso galiojimo, būtų ėmusis jas tvarkyti.
Pasirašę dokumentus, klaipėdiečiai laukė atostogų, tačiau abejonių sukėlė klausimas – kiek laiko turi galioti keliautojo pasas? „Paskutinę dieną, 24 d. ryte pradėjau viską tikrinti ir pradėjau skaityti, kas čia parašyta dėl tų 6 mėnesių (pasirašytuose dokumentuose pateikta informacija, kad pasas turi galioti 6 mėnesius – DELFI). Mano ir vyro – viskas tvarkoje, o vaiko, žiūriu, galioja iki liepos“, – pasakojo skaitytoja, teigusi, kad informaciją pradėjo tikrinti, nes prieš tai jau buvo kilę netikslumų dėl šeimos grįžimo namo – jiems buvo nurodytas kitas grįžimo laikas.
„Per tą laiką vyras rado Lietuvos užsienio reikalų ministerijos informaciją dėl 60 d. ir aš paskaičiavau, kad išvykimo iš Turkijos dieną vaiko paso galiojimo laikas yra dar 62 d. Man sakė, kad firmos visada rašo 6 mėn, kad apsidraustų ir kad nerizikuotų (…). Gavus ministerijos informaciją, mes aprimom“, – pasakojo skaitytoja.
Penktadienį ji su šeima iš Klaipėdos išvyko į Vilnių – už kelionę ir viešbutį prieš ankstyvą skrydį iš viso sumokėjo dar apie 141 eurą. Deja, ryte paaiškėjo, kad teks keliauti atgal į pajūrį – pasak skaitytojos, paaiškėjo, kad „UAB Baltic Ground Services“, teikianti antžeminio aptarnavimo paslaugas (į jas įeina keleivių aptarnavimas – pagalba atvykstantiems, išvykstantiems ar vykstantiems tranzitu keleiviams, įskaitant bilietų ir kelionės dokumentų registravimą, bagažo registravimą ir jo nugabenimą į rūšiavimo zoną) oro uoste, vadovaujasi „Timatic“ sistema, pagal kurią pasas, skrendant į Turkiją, turi galioti ne trumpiau nei 150 dienų.
Moteris piktinosi, kad dėl tokio informacijos nesutapimo negali palikti šalies, o papildomai išgirdo pastabą, kad su vyru važiuotų, o vaiką paliktų Vilniuje. Ji sakė, kad būtent vaikui sugriuvę kelionės planai ir buvusi didžiausia trauma. „Jūs įsivaizduojat, kokia psichologinė žala? (...) Negalima taip elgtis, yra formalumai, yra įstatymai, bet mes dar ir žmonės ir kai žlugo ir vaiko psichologiją, ir siūlo jį čia palikti, na, atsiprašau“, – piktinosi ji.
Netikėta situacija – pirmą kartą
DELFI susisiekus su kelionių agentūros „Ethalontravel“ atstove Renata Jasevičienė, ji patvirtino, kad DELFI skaitytojos Eglės šeima iš tiesų įsigijo kelionę į Turkiją gruodžio mėnesį. Pašnekovė patvirtino, kad tąkart jų pasai buvo atšviesti ir priimti, kaip tinkami, tačiau agentūros klientai patys pasirašė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad pasai turėtų galioti 180 dienų nuo išvykimo į Turkiją datos. Toks laikotarpis – 180 dienų – kelionės agentūros taikomas kaip apsidraudimas.
Vis dėlto, likus dienai iki kelionės klientei pastebėjus, kad atžalos pasas galioja trumpiau, R. Jasevičienė teigė kreipusis į Migracijos tarnybą, penktadieniais dirbančią iki 14.45 val., ir susitarė – jos darbuotojai sutiko palaukti šeimos, atvykstančios iš Klaipėdos ir tą pačią dieną vaikui pagaminti pasą.
Šeimą nuo skubios kelionės į Vilnių sustabdė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje patalpinta informacija – ten buvo nurodyta, kad „pasas turi galioti ne trumpiau nei 60 dienų nuo numatomos išvykimo iš Turkijos datos“.
R. Jasevičienė stebėjosi, kad tokia informacija, kuria pasikliovę keliauojai negalėjo išskristi svetur, buvo patalpinta oficialiame valstybinės įstaigos puslapyje. Pasak jos, taip, kad keliautojai negalėtų išvažiuoti dėl vėliau nebegaliosiančių dokumentų, jai nutikę pirmą kartą.
Agentūros atstovė sakė turinti žinių, kad dėl nesutampančios informacijos skirtinguose šaltiniuose yra nukentėję ir atostogauti negalėję išvykti ir kiti žmonės. Agentūros atstovė teigė, kad „nuo pirmos iki paskutinės akimirkos ir vis dar šiandien, mes visokeriopai stengėmės spręsti, sprendėme ir sprendžiame susiklosčiusią situaciją“. Kelionių organizatorius grąžino dalį pinigų – 30 proc. nuo viešbučio kainos.
Reikalavimų laikytis privalo
Kreipusis į UAB „Baltic Ground Services“, antžeminio aptarnavimo paslaugas vykdžiusią bendrovę, Keleivių aptarnavimo skyriaus vadovė Alesia Aimontienė nurodė, kad informaciją apie tai, kad pasas turi galioti ilgiau, keleiviams turėjo būti pateikta kelionių agentūros „Ethalontravel“, o UAB „Baltic Ground Services“ nėra atsakinga už sprendimą, kad pasas turi galioti bent 150 dienų.
„Remiantis Turkijos Respublikos teisės aktais nuo 2015 metų sausio 1 dienos vykstant į Turkiją turistiniais tikslais, keleiviai privalo su savimi turėti pasą, galiojantį ne trumpiau nei 150 dienų. Šie pakeitimai taip pat įgyvendinti ir tarptautiniu mastu naudojamoje sistemoje „Timatic“.
Nei skrydį vykdanti oro linijų bendrovė, nei UAB „Baltic ground services“, teikianti antžeminio aptarnavimo paslaugas, nėra atsakinga už šį sprendimą ir privalo tokio pobūdžio reikalavimus taikyti. Įprastai keleiviai informaciją apie kelionei reikalingus dokumentus gauna iš kompanijos, kurioje įsigyja kelionės bilietus, šiuo atveju informacija keleiviams turėjo būti pateikta kelionių agentūros „Ethalontravel“, – teigė A. Aimontienė.
Paklausta apie tai, ar pasitaiko atvejų, kad artimieji iš tiesų išskristų vieni, palikę tuos, kurie negali skristi, oro uoste, atkreipiant dėmesį, kokią pastabą teigė išgirdusi skaitytoja Eglė, buvo nurodyta, kad iš tiesų pasitaiko tokių atvejų, kai vienas iš tėvų iškeliauja, o kitas, susitvarkęs kelionės dokumentus ir susitaręs su kelionių agentūra, kartu su vaiku atvyksta artimiausiu skrydžiu.
Netiksli informacija pasikeitė
DELFI kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją ir paprašė patikslinti, kiek turi galioti Lietuvos piliečio pasas vykstant į Turkiją. Informaciją ministerijos svetainėje nuo to laiko, kai ją tikrino Eglė, pasikeitė.
„Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje informacija apie tai, kiek turi galioti Lietuvos Respublikos pasas vykstant į Turkiją, paskelbta gavus Turkijos ambasados Lietuvos Respublikoje notą (2014 m. gruodžio 16 d.) (turima omeny informaciją apie tai, kad pasas turi galioti nei trumpiau nei 60 dienų nuo išvykimo iš Turkijos dienos – DELFI). 2015 m. balandžio 28 d. į ministeriją kreipėsi viena iš Lietuvos turizmo agentūrų prašydama patikslinti, kiek turi galioti Lietuvos Respublikos pasas, atvykus į Turkiją. Užsienio reikalų ministerija pakartotinai susisiekė su Turkijos ambasada Lietuvos Respublikoje ir paprašė patikslinti reikalaujamą paso galiojimo laiką Lietuvos piliečiams, kurie į Turkiją iki 90 dienų gali vykti be vizos.
Turkijos ambasada atsakė, kad Lietuvos piliečių, kuriems netaikomas vizų režimas iki 90 dienų laikotarpiui, pasai turi galioti ne mažiau nei 150 dienų nuo jų atvykimo į Turkiją datos. Patikslinta informacija paskelbta Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje“, – teigiama ministerijos pranešime.
Taip pat patikslinama, kad Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja keliaujant į užsienio valstybes informaciją apie kelionės detales pasitikslinti šalies, į kurią ketinama vykti, diplomatinėje atstovybėje.
Susisiekus su Turkijos ambasada Lietuvoje, ši informacija buvo patvirtinta – pasas turi galioti bent 150 dienų nuo išvykimo iš Turkijos dienos. „Pranešame, kad pasas turi galioti bent 150 dienų – tai yra 90 dienų bevizio režimo Lietuvos piliečiams laikotarpis + 60 dienų po bevizio režimo pabaigos (išvykimo dienos). Tai reiškia, kad nesvarbu, kokiam laikotarpiui (2 dienoms, 2 savaitėms ar visam leidžiamam 90 dienų laikotarpiui) vykstama atostogauti, pasas turi galioti bent 150 dienų“, – rašoma Turkijos ambasados atsakyme į užklausimą.
Pasak Eglės, jos požiūris po to, kai į Turkiją išskristi nepavyko, labai pasikeitė. „Dabar aš labai patyrusi, kur ką tikrinti. Gaunasi išvada viena – negali nei agentūrom, nei ministerija pasikliauti. Aš nežinau, kaip tada reikia elgtis. Iš esmės išvada viena – tu niekuo negali pasikliauti ir turi pats „knisinėtis“, kad viskas būtų tvarkoje“. Neišvykusi į kelionę, ji atgavo tik 30 proc. nuo sumos, sumokėtos už viešbutį.
Atostogos – laikas, kai galime atsipūsti nuo darbų, rutinos ir visą laiką skirti tik mus džiuginantiems malonumams. Ar tikrai? Deja, ne vieno patirtis rodo, kad jos gali praeiti ne visai taip, kaip tikimės...
tojai ne kartą yra pasidalinę pasakojimais apie atostogas, kurios ėjosi visai ne taip, kaip planavo atostogautojai. Pavyzdžiui, DELFI skaitytoja Goda, gyvenanti užsienyje, sakė „nudegusi“, kai atostogoms pasirinko Lietuvos pajūrį.
„Gyvenime baisesnio aptarnavimo nesu mačiusi. Su mumis buvo ir vienas užsienietis, kuris specialiai atvažiavo pažiūrėti gražiosios Lietuvos ir buvo pakraupęs“, – prisimena ji.
„Nusivylusios patriotės“ prisiminė, kokias bėda patyrė, kai norėjo pasisvečiuoti Amsterdame – iš pradžių atidėjo skrydį, o tuomet jos, įsigijusios bilietus, pavėlavo į paskutinį traukinį, važiavusį į jų kelionės tikslą.
Ispanijoje norėjusiam pasiilsėti Deividui teko patirti tokią nesėkmių virtinę, kad jo pasakojimas skamba kaip filmas...
O mes prašome Jūsų – artėjant atostogoms, pasidalinkite, kur nepatartumėte važiuoti, ko geriau vengti, kur turistas išleis milžinišką sumą pinigų ir nieko nepamatys? Galite prisiminti savo nesėkmingiausios atostogas? Laukiame jūsų pasakojimų, pamokančių tuos, kurie jau greitai krausis lagaminus!
Vieno pasakojimo autoriui padovanosime knygą, padėsiančią išgyventi patyrus tikriausiai bet kokią nesėkmę – Rawles James Wesley „Kaip išgyventi pasaulio pabaigą“ (angl. How to survive the end of the world as we know it)
Trumpai apie knygą:
Taktika, būdai ir priemonės neramiems laikams
Išsamus vadovas, kaip pasiruošti bet kokiai krizei: nuo globalaus pasaulio finansų žlugimo iki pandemijos ar karo.
Mūsų kasdienį gyvenimą gali sugriauti vienas vienintelis dalykas: teroristų ataka, mirtina pandemija, priešiškos šalies užpuolimas, staigus valiutos nuvertėjimas – ir teks pasirūpinti savimi bei savo šeima, kaip niekada nesitikėjote. Kaip apsirūpinti vandeniu? Kaip susisiekti su artimaisiais? Iš kur gauti kuro? Išlikimo ekspertas, survivalblog.com redaktorius Jamesas Wesley dalijasi savo žiniomis apie pagrindinius įrankius ir įgūdžius, kurie padės išgyventi šiuolaikinio civilizuoto pasaulio pabaigą.
1) Vanduo. Kaip filtruoti, saugoti, gabenti pagrindinį išlikimo garantą;
2) Maisto sandėlis. Kokias atsargas kaupti, kaip ir kur jas saugoti, kad nesugestų;
3) Degalai ir energijos šaltiniai. Kuo pakeisti įprastus energijos šaltinius;
4) Daržas, sodas ir naminiai gyvūnai. Daržininkystės pagrindai, šiltnamiai, sėklos, tinkamų gyvūnų parinkimas;
5) Medicinos priemonės ir mokymas. Pirmosios pagalbos vaistinėlė, nesudėtingos operacijos ir lėtinės ligos;
6) Ryšiai. Kaip sekti naujienas ir palaikyti ryšį su artimaisiais;
7) Namų saugumas. Saugus kambarys, savigyna ir priemonės;
8) Pasitraukimas iš pavojaus zonos. Transporto pasirinkimas, būtinų daiktų sąrašas, keliai ir planai;
9) Investicijos ir mainai. Vertingos santaupos, daiktų mainams kaupimas.
Ir visa kita, apie ką net nepagalvojote.
Ši knyga privalo būti žmogaus, kuris pasiruošęs visiems gyvenimo atvejams, kuprinės kišenėje.
Formatas: 11 x 15 cm, 336 puslapiai, minkšti viršeliai. Iš anglų kalbos vertė Rimvydas Kuzas. ISBN 978-609-403-781-8/. BAR kodas 9786094037818
Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Verslas“ iki birželio 1 d. Jas taip pat galite išdėstyti žemiau arba čia, spausdami pilką mygtuką apačioje:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo gegužės 14 d. iki kovo 1 d.;
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2015 m. birželio 2 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu;
4. Konkurso prizas – Rawles James Wesley „Kaip išgyventi pasaulio pabaigą“ ;
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.