Pakeliui aplankėme nedidelį, bet gražų Sedos miestelį, kuriame 1855 m. raštininku dirbo poetas, būsimasis vyskupas A. Baranauskas (jam paminklas pastatytas 2003 m.), apžiūrėjome Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kurios statybą fundavo Bartoševičiai, Sedos Lurdą (2006 m.), Šv. Jono Nepomuko bažnyčią.
Išvykę iš Sedos aplankėme Renavo dvarą. Rūmai statyti 1880 m. Renavo parke auga įvairių medžių ir krūmų, iš kurių ypač išsiskiria storiausia eglė Lietuvoje. Jos amžius apie 150 m., aukštis – 36 m, kamieno apimtis – 3,87 m. Netoli šios eglės auga ir įspūdinga liepa, kurią vieni vadina Dvylikakamiene, o kiti – Daugiavaike liepa.
Žemaičių Kalvarijoje, kažkada vadintoje Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtuose 1256 m., mūsų laukė geografijos mokytojas Bronius Kleinauskas, kurio dėka ir šis miestelis, ir jo apylinkės mums tapo daug artimesni, mielesni.
Pabuvojome keliose Kryžiaus kelių stotyse, apžiūrėjome koplyčias. Mokytojas B. Kleinauskas išsamiai papasakojo poeto V. Mačernio biografiją, paskaitė jo kurtų vizijų, palydėjo mus į Šarnelės kaimą, kur palaidotas poetas.
Paskutinis mūsų kelionės taškas – pažintinis 1 km ilgio pėsčiųjų takas už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio. Jis įrengtas Žemaitijos Gardų oze. Tai vienas didžiausių ozų Lietuvoje, vietomis ozo aukštis siekia 10-15 m.
Iš kelionės grįžome labai laimingi, nes mus lepino gražus oras, žavėjo nuoširdus gido B. Kleinausko pasakojimas, daug pamatėme, išgirdome ir drąsiai galime sakyti: kiekvienas miestelis, kaimelis yra įdomus, gražus, turi turtingą istoriją, nuostabius žmones.