Taigi, kemperiu sukame Rytų Aukštaitijos link. Nepaprasto grožio kampelis - Anykščiai, kuriame išties yra ką pamatyti. Apsistojome vienoje Anykščių r. poilsiavietėje. Autentiški medžio drožiniai šiai vietovei suteikia šilumos ir jaukumo. Gražuolis Rubikių ežeras,patrauklūs poilsiautojų namukai ir, rodos, malonus šios valdos savininkas... Tad mėgaukis vasaros malonumais, pabėgęs nuo miesto šurmulio. Bet... Vienas didelis bet...O ką daryti, kai romantiškai nusiteikusius poilsiautojus gamtiniai reikalai prispiria?
Apsilankius „žaliojoje įstaigoje“ noras kažką daryti akimirksniu dingsta, o galvon smelkiasi vienintelė mintis: „Ačiū Dievui, kad užsieniečių draugų čia neatsivežėme.“ Nei elektros, nei elementariausios higienos. Gal poilsiavietės savininko siekis - XXI a. žmogų atgręžti į gūdžius viduramžių laikus? Beje, laikmečių sandūroje atsidūrėme ne tik mes (lietuviškai džiugu...). Nemaža kompanija čia pernakt šventė: ryte prie „žaliosios įstaigos“ mėtėsi subtilios...moteriškos smulkmenėlės - rizikuoti nusisukti sprandą ar dar daugiau drąsuolių neatsirado.
Nesuvokiama: nemažai investuota į poilsiavietės įrengimą, tačiau šiuolaikiškam tualetui pastatyti lėšų pritrūko. Nuo ežero pakrančių sklinda šlapimo tvaikas. Kaip suprantate, atostogos čia ilgai neužtruko. Gal, sakom, Žemaitija mus svetingiau pasitiks?
Plateliai...Kaip čia su tomis įstaigomis, į kurias karaliai pėsti vaikšto? Pirmąją naktį praleidome vienoje poilsiavietėje - tualetas čia neišgąsdino, tačiau kitoje jis vėl kėlė siaubą - negana to, kad nehigieniška, gali čia pasilikti ilgam.Užsidarius tualeto duris, skląstukas tik „taukšt“ - ir atidaryk jas, kaip išmanai. Gerai, kad mano vyras išmoningas - tualeto kampe rado šluotą ir jos ražais iš intymios vietos šiaip ne taip išsivadavo. Ir mane pamokė. Kažin, ar tebėra TV laida „Mano vyras gali“...
Atsisveikinę su Plateliais, pasukome prie Šiaulių rajone esančio Širvos ežero. Apsistojome privačioje valdoje. Čia gražu akiai, miela širdžiai. Bet mes niekada daugiau ten nebevažiuosime. Ši vieta galbūt labiau tiktų aštrių pojūčių mėgėjams. Tualetas be konkurencijos laimėtų šlykščiausio ir sveikatai pavojingiausio tualeto Lietuvoje konkursą. Tokio dar neteko regėti: sukiužęs, dvokiantis, o ir tos kirmėlės, besiraitančios ant tualeto turinio, kuris, beje, taip žemai, kad, žiūrėk tik kojos neįkelk... Įspūdinga, ką ir besakysi.
Kadangi šlapintis į ežerą - ne mūsų stilius, teko skubiai iš čia dingti, kol reikalas neprispyrė. Beje, pagalvojom, kad Rubikių ežero savininkui labiau pasisekė:ežeras didžiulis, šlapinkis į valias - nubanguos, nuvilnys... Nejuokinga. Liūdna.
Mes gyvename tokioje gražioje šalyje, kuria gėrisi net viskuo pertekę užsieniečiai. Tik kodėl mumyse įsivyravo toks iškreiptas požiūris į žmogų?Juk vieta, kuri apkartino mūsų, ir, tikėtina, ne tik mūsų, atostogas, visuomet bylojo apie šeimininkų kultūrą. Kodėl beliko svarbu tik nuo žmogaus „nulupti“ pinigus ir nusispjaut į jo sveikatą, pagarbą, jo jauseną?
Modernus pasaulis ir... be elektros, sukiužę, dvokiantys, kirmėlėti tualetai... Apgailėtinos paralelės. Nebūkime apduję - netylėkime, kalbėkime apie negatyvius dalykus. Būkime patriotiškesni ir pilietiškesni. Juk pilietiškumas - tai visų pirma požiūris į mus supančią aplinką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – kiek reikia išleisti norint patogiai pasiilsėti Lietuvos? Galbūt galite paneigti mitą, kad užsienyje atostogauti pigiau? Papasakokite, ką manoti apie poilsį tėvynėje, ar ir jums yra tekę susidurti su aukščiau aprašytomis bėdomis.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Poilsis“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: