DELFI Mantas pasakojo, kad lankydamasis Vazos muziejuje Stokholme, kur eksponuojamas vienintelis pasaulyje išlikęs XVII šimtmečio laivas, išgirdo faktą, kurį per istorijos pamokas mokytoja būtų palaikiusi klaida. Pasak jo, ekskursiją muziejuje vedusi gidė anglų kalba pasakodama apie išskirtinį laivą nurodė, kad Gustavas Adolfas II jį pastatė kovoms su Lenkija, nors kalbama buvo apie tuo metų gyvavusią ATR
Nustebintas tokios istorinio fakto interpretacijos, Mantas parašė laišką muziejaus vadovybei nurodydamas klaidą. Tiesa, gautas atsakymas jį nustebino – pasirodo, muziejus apie Lenkija vadinamą ATR žino ir taip gidai elgiasi sąmoningai.
„Tai ne pirmas kartas, kai iškyla ši problema ir aš suprantu jūsų frustraciją. Turėtume tinkamai nurodyti į Švedijai opozicinę valstybę 1620 m. kaip į ATR, po sąjungos sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Dėl laiko ir erdvės trūkumo prie eksponatų ir gidų turuose, sudėtingiau taip elgtis dėl gremėzdiško pavadinimo, taigi labai dažnai pritaikome sutrumpintą pavadinimą „Lenkija“, kaip daro daugelis istorikų“, - rašoma Fred Hocker, Švedų nacionalinio jūrų muziejaus darbuotojo atsakyme.
„Lietuvos-Lenkijos sandraugos atveju, sąjungos susitarimo sąlygose Lenkija buvo dominuojantis partneris (lenkų dinastija valdė sostą, lenkų atstovai dominavo Seime), taigi amžininkai XVII a. dažnai nurodydavo į sąjungą kaip į Lenkiją. Suprantu, kad tai vargina lietuvius, ypatingai dėl to, kad didžioji teritorijos dalis, dėl kurios kovėsi Gustavas Adolfas 1621-1629 m. buvo valstybėje, kurios pusę sudarė Lietuva“, - rašoma skaitytojui atsiųstame laiške.
Muziejaus tinklalapyje, kuriame istorija nupasakojama ir lietuvių kalba, Lietuvos vardas neminimas, „Galbūt Vasa turėjo plaukti į Lenkiją, kuri daug metų buvo Švedijos priešas numeris vienas. Lenkiją valdė karalius Zigmundas, Švedijos karaliaus pusbrolis (jie turėjo tuos pačius senelius). Zigmundas buvo Švedijos regentas, tačiau buvo nušalintas, kadangi buvo katalikas“, - rašoma aprašyme.
Pasak F. Hocker atsakymo, pateikto DELFI skaitytojui, panaši problema yra ir pasakojant, pavyzdžiui, apie kitą Švedijai opozicinę valstybę – Danijos ir Norvegijos karalysčių sąjungą, sutrumpintai vadinamą Danija. Po Manto išsiųsto laiško, kaip derėtų pristatyti valstybę, susidomėjo ir muziejaus gidai. „Manau, jei jie žino dvigubą kitoje Baltijos jūros pusėje esančios valstybės prigimtį 1620 m., tai jie gali įtraukti į medžiagą, renkamą mūsų turams. Vienas dalykas, apie kurį jau diskutavome su mūsų ekspozicijomis skyriumi, yra didelis Baltijos žemėlapis viename iš eksponatų. Jame lenkų ir lietuvių nuosavybė yra pažymėta modernia Lenkijos vėliava. Norėtume ją pakeisti 1620 m. vėliava, kurioje yra ir baltas Lietuvos raitelis“, - teigė jis.
Tiesa, laišką Mantas parašė ir Lietuvos ambasadai Švedijoje. Pasak jo, Lietuvos ambasadorius į jį sureagavo - atrašė, paaiškino situaciją, padėkojo ir pateikė daug nuveiktų ir daromų darbų ta linkme.
Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio teigimu, muziejaus gidė, vadindama ATR Lenkija, daro didžiulę klaidą.
„Tai iš tikrųjų daroma didžiulė klaida. Dabartinė lenkų istoriografija, akademiniai leidiniai (...) netgi politikai, kurie supranta, kad istorija gali būti vienas iš tapatybių formavimo pagrindinių įrankių, kai kalbama apie visuomenės šaknis, labai atsargiai vartoja (pavadinimą - DELFI), ir dažnai Lenkijoje kalbama apie Abiejų Tautų Respubliką, ir Lenkijos vardo vengia ir su ja netapatina, - sakė jis. - Tokiu būdu čia yra daroma klaida ir pasiteisinimas, kad čia yra dėl dinastijos, neteisingas, kadangi kaip pažiūrėsim, po Liublino unijos pirmas valdovas iškart buvo prancūzas, po to vengras Steponas Batoras, buvo Vazų laikotarpis, t.y. švedai, ne lenkų kilmės, buvo Janas Sobieskis, aišku, jau lenkiškos kilmės, bet po to buvo eilė kitų, tad tai nedidelis pasiteisinimas“.
Pasak R. Miknio, praktika ATR trumpinti kaip Lenkiją įsigalėjo dar tarpukariu. „Tai yra praktika, kurią įvedė tarpukario metais lenkų istoriografija, kuri buvo labai aktyvi (...). Yra ta versija, kai supaprastintai ATR, kuri atsiranda po Liublino unijos, paprasčiausiai vadinama kaip Pirma Respublika, kadangi jie ir dabar skaičiuoja savo respublikas, šis valstybinis darinys siejamas su Lenkija, juolab, kad 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos pradinis tekstas buvo nukreiptas į valstybės centralizaciją (...), tik tiek, kad spalio pridėtinis aktas pakoregavo ir išsaugojo tą dualizmą LDK ir Lenkijos karalystės“, - pasakojo jis.
R. Miknys pripažino, kad šis atvejis ne vienetinis, tačiau tai rodo nekompetenciją. Jis pripažino, kad siekiama tokią praktiką taisyti leidžiant įvairius leidinius anglų bei kitomis kalbomis, bendradarbiaujant su muziejais.