Deja, pasukus link lankytinos vietos ir pavažiavus norodytą atstumą, tos žadėtos lankytinos vietos taip ir neaptikdavome. Arba atsimušdavome į kelio išsišakojimą, kur daugiau nukreipiančio ženklo nė su žiburiu nerastum. Kadangi blaškytis po miestelius jau nelikdavo nei nuotaikos, nei laiko, tekdavo suktis atgal.
Pakeliui užsukome į Krekenavos apžvalgos bokštą. Tiesa, šią lankytiną vietą jau buvome pasižymėję navigacijoje pagal internete rastas nuorodas, tad ją tikrai pavyko rasti, nors pakeliui neaptikome nė vieno link jos nukreipiančio ženklo. Prie apžvalgos bokšto radome informacijos stendą (kaip ir priklauso) su apytiksliu žemėlapiu. Šiame žemėlapyje susigundėme pastebėtais žvėrių aptvarais, kurie turėjo būti kažkur netoli. Tad apgraibomis pagal įsimintą žemėlapį pasukome link tų žvėrių aptvarų. Važiuojam važiuojam – nei nuorodų, nei ženklų, nieko. Tik pastebėjome lankytinos vietos (Rapolo akmens) link nukreipiantį ženklą. Kadangi žvėrių aptvarai pagal apytikslį žemėlapį buvo pažymėti šalia, tad ir pasukome prie akmens. Viskas lyg ir puiku, privažiuojame aikštelę – ir vėl stendai, jau apsidžiaugiame, kad rasime tikslias nuorodas, bet...
Prieiname arčiau ir vėl matome tą patį neaiškų apytikslį žemėlapį, kitą – visos girios ar miško žemėlapį su suskirstytomis kažkokiomis teritorijomis, na, visai nenaudingus žemėlapius.
Už jų – takelis, puiku, pasukame jo link, tik staiga takelis šakojasi, o kur eiti toliau, nei nuorodų, nei rodyklių, nei aiškaus smulkaus žemėlapio. Kadangi neturėjome visos dienos laiko bastytis po mišką, apsisukome ir nusivylę grįžome į kelią, iš kurio išsukome. Daugiau pastebėję lankytinos vietos ženklą nebesukome ir nusprendėme negadinti sau nuotaikos. Važiavome ten, kur buvome radę tikslias vietas pagal internetą.
Tai tokia ta mūsų Lietuva, kupina, tikslingai ar ne, bet paslėptų nuo turistų. Kyla klausimas, ar čia kas darbų neatliko iki galo ir nesudėjo nuorodų, ar čia ir buvo toks paviršinis darbas tik parodyti valdžiai, kad atlikome ir kokie mes šaunūs, kaip dažniausiai ir vyksta Lietuvoje...
Pabaigai paminėsiu, kad užsienyje nemokėdami kalbos ir nepažinodami apylinkių, visas lankytinas vietas puikiai randame, visos nuorodos visur būna sudėtos ir nekyla klausimas, kuriuo keliu pasukti. Liūdna, kad vaizduojame europiečius, gretinamės prie Europos valstybių, o realybėje, oi, kaip toli nuo visos tos Europos atsiliekame.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Situaciją pakomentavo Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Lina Juozaitienė:
„Apžvalgos bokštas nėra atskiras lankomas objektas, o pastatytas šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, į kurį nuorodos yra. Beje, jei kyla neaiškumų, tai lankytojų centre teikiama informacija apie visus Krekenavos regioninio parke esančius lankytinus objektus, poilsiavimo galimybes bei yra galimybė įsigyti lankstinukus su žemėlapiais ar užsisakyti gidą. Taip pat išsami informacija apie visą Krekenavos regioninį parką pateikta parko direkcijos internetiniame puslapyje - www.krpd.am.lt.
Krekenavos regioninio parko direkcija neatsakinga už visų parke esančių lankomų objektų sužymėjimą. Dalį objektų įrengė savivaldybė, miškų urėdija bei kitos institucijos. Minėtą žvėrių aptvarą įrengė VĮ Panevėžio miškų urėdija. Tik keista, kad lankytojai aptvaro nepastebėjo, nes pagal lankytojų kelionės aprašymą, jie jau buvo priėję prie žvėrių aptvaro. Deja, žmonių pastabumas ir mokėjimas orientuotis aplinkoje bei naudotis žemėlapiais yra skirtingas. Todėl vieni lankytojai keliauja patys, kiti naudojasi gido paslaugomis.“
DELFI dėl nuorodų lankytojams kreipėsi ir į VĮ Panevėžio miško urėdiją.
„Į visus lankomus ir visuomenei įdomius objektus ženklai yra pastatyti. Į tokį gausiai lankomą Pašilių stumbryną nuoroda matosi nuo pagrindinių kelių“, – paklaustas apie lankytinus objektus nurodančius ženklius paaiškino VĮ Panevėžio miško urėdijos Miškų urėdas Valdas Kaubrė.
Paaiškėjo, kad skaitytojos minėtas žvėrių aptvaras yra vienas iš urėdijos ūkinės veiklos objektų, jis nėra pažintinis – dėl šios priežasties ženklo ir nėra. „Ten,kur yra viešai lankoma kaip stumbrynas, ten esame pastatę visus ženklus – Rapolo akmuo, Girinio takas“, – paaiškino V. Kaubrė.