DELFI redakciją pasiekė kaunietės laiškas. Moteris pasakojo po savivaldybės priimtų sprendimų turinti mokėti už darželį didžiulę sumą, nors nė negyvena su vaiko tėvu.
„Jau labai senai pastebėjau, kad savivaldybės nuostatose įteisinta, kad vienišu vaiką auginančiu asmeniu laikomi tik žmonės kurie nepateikia civilinės metrikacijos skyriui duomenų arba tiesiog nežino, kas yra mažylio tėvas; yra išsiskyrę ir prisiteisę globą arba yra prisiteisę alimentus ir vaiko globą.
Kas iš tikrųjų yra vienišas tėtis arba mama? Tokiu asmeniu pripažįstamas turėtų būti ir tas asmuo, kuris nėra susituokęs, turi vaiką ir su jo tėvu/mama neveda bendro ūkio. Pažymas apie šeimos sudėtį išduoda seniūnijos ir jos pripažįstamos pakankamomis, nustatant šį faktą darbovietėse ar bet kur kitur.
Vienintelis kelias – teismas?
Bet ne Kauno mieste. Jei esi vieniša mama, dirbi maksimaliu įmanomu krūviu, moki visus mokesčius, neprašinėji lengvatų ir nuolaidų – tave branginantis Kauno miestas vis tiek pareikalaus 150 eurų per mėnesį, už valstybinio darželio lankymą. Kokia priežastis?
Jei mažylį tėtis pripažino ir abipusiu sutarimu, be teismo nutarties, jį remia, bet drįso nutrūkus santykiams išsikraustyti į kitą miestą (o gal net į Kauno nekenčiamąjį ir prisijungti nenorintį Kauno rajoną), Kaunas mažylio darželio kompensacijos tikrai nemokės. O kam? Juk jį augina mama, kuri turi kažkaip privesti tėtį grįžti į Kauną.
Na, telieka kreiptis į teismą ir per jį aiškintis santykius. Matyt, savivaldybė nutarė, kad visi lietuviai svajoja kreiptis į teismą ir jame su kuo nors dėl ko nors bylinėtis – vienišiems tėveliams tam neabejotinai darbe duoda apmokamas dienas. Be to, teismuose tokia jauki atmosfera, o ir kreiptis nebrangu, ir laisvalaikį praleidi.
Ne visi gaunantys kuklias pajamas lieka gyventi kartu. Ne visi „pamiršta“ savo mažuosius, vos tik ima gyventi atskirai. Kai kurie susitaria taikiai ir tikrai labai stengiasi išlaikyti gerus santykius. Kai kurios šeimos, susidedančios iš mamytės ar tėvelio ir mažylio, susiskaičiuoja kiekvieną centą, kad mažasis galėtų nueiti į visus darželio vaidinimus ir lankyti bent vieną užsiėmimą.
Kai kurie tėveliai, negyvenantys kartu ir neauginantys mažylio, jį remia ne simboliškai, o tikrai tiek, kiek gali ir pajėgia prisidėti. Ar tikrai kažkas pasikeistų, turint teismo nutartis?
Atsakymas iš Kauno miesto paprastas – taip. Tik teismas apsaugotų pačius pažeidžiamiausius visuomenės narius nuo prievolės kas mėnesį mokėti nei daug, nei mažai – 100 eurų daugiau nei iki šiol. Ką ši suma reiškia daug uždirbantiems asmenims ir Kauno valdžiai? Turbūt beveik nieko. Ką reiškia tokiai dviejų asmenų šeimai? Manau, atsakymą turite patys“, - rašė kaunietė.
Net Vyriausybė liepia liautis
Įdomu tai, kad Vyriausybės atstovas dar gruodį nurodė Kauno savivaldybei pakeisti arba panaikinti priimtą sprendimą dėl skirtingo mokesčio už darželį. Šiuo metu priimto sprendimo pasekmė: jei vienas iš vaiko tėvų registruotas ne Kauno mieste, o rajone, mokestis už darželį išauga kelis kartus. Pagal Vyriausybės atstovo nurodymą, vasarį sprendimas turėtų būti atšauktas arba pakeistas. Tačiau Kauno miesto savivaldybė kol kas nerodo noro imtis jokių žingsnių.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė pakomentavo moters atsiųstą laišką. Pasak jos, svarbiausia remtis oficialiais dokumentais.
„Kauno miesto tarybos sprendime numatyti visi gyvenimiški atvejai, kuriais lengvata garantuojama iki šiol ją gavusiems Kauno gyventojams. Tačiau svarbu suprasti, kad galime ir turime vadovautis tik oficialia ir patikima informacija apie šeimą bei jos sudėtį, o ne lįsti į kiekvienus namus tikrinant bei aiškinantis, kas šeimoje su kuo gyvena ar nebegyvena. Tokie fizinės kontrolės metodai jau senokai laikomi nepriimtinais.
Jei vienas iš tėvų miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, nežinia kur esančiu ar neveiksniu, jei atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų, bus taikoma 50 procentų lengvata už vaikučio maitinimą, o už vieną lankytą dieną reikės mokėti 0,29 euro vietoje įprastų 0,58 euro.
Net ir ne Kaune gyvenantiems tėvams, auginantiems vaikučius su negalia, kurie ugdomi Kauno Prano Daunio ugdymo centre, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, Kauno specialiojoje mokykloje, taip pat taikomos papildomos lengvatos.
Kalbant apie emigrantus, kadangi dalis savivaldybės biudžeto lėšų yra sudaryta iš miesto gyventojų sumokėtų mokesčių, akivaizdu, kad būtų sąžininga šias lėšas ir naudoti būtent jų, o ne kitų savivaldybių ar valstybių gyventojų poreikiams tenkinti. Jei žmogus gyvenamąją vietą deklaravęs kitoje savivaldybėje ar kitoje šalyje, būtent ten nukeliauja ir jo mokesčiai, o iš jų tenkinami tos savivaldybės ar valstybės, o ne Kauno miesto gyventojų poreikiai.
Tėveliai, kuriems kyla klausimų ar neaiškumų apie naująją tvarką, visuomet gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyrių: svietimo.skyrius@kaunas.lt“, – patarė J. Baltaduonytė.
Nepaisoma vaiko interesų
Teisininkų teigimu dažniausiai vis dėl to būtina kreiptis į teismą – siekiant nustatyti vieno iš tėvų globą. „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatai taip pat paaiškino, kodėl kai kurie savivaldybės sprendimai primena diskriminuojančius.
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Vaiko ir jį auginančio tėvo ir/ar mamos vertinimas pagal kartu su jais negyvenančių asmenų veiksmus iš pažiūros gali lemti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės sprendime nėra numatyta teisė vienišoms mamoms ir/ar tėčiams gauti kompensaciją už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, tačiau kai abu vaiko tėvai deklaravę savo gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje, tuomet turi teisę gauti kompensaciją.
Taigi teisinis reguliavimas, kai vienai mamai ar tėvui auginančiam vaiką yra atimama teisė gauti kompensaciją už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, galėtų būti vertinamas kaip diskriminuojantis.
Kauno miesto savivaldybė vienintelio vaiko tėvui (vienišam tėvui arba mamai) skiria kompensaciją už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose tik tada, kai vaikas turi tik vieną iš tėvų arba kai kitas tėvas: miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, teismo pripažintas nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų.
Tačiau siekiant nustatyti ir tinkamai teisiškai įforminti aukščiau minimas sąlygas dažniausiai yra būtina kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą dažniausiai sukelia nemažų finansinių išlaidų, kadangi bet koks teisminis procesas kainuoja, be to, nuo kreipimosi į teismą iki bylos nagrinėjimo pabaigos praeina daug laiko, o tokio pobūdžio teisinius procesus apsunkina ir tai, jog kartu negyvenančio tėvo ar motinos buvimo vieta yra nežinoma arba jie gyvena užsienyje.
Teisinė ir pilietinė pareiga atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus suponuoja ir įpareigojimą visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms užtikrinti, kad priimant sprendimus bet kuriame teisiniame ar administraciniame lygmenyje, bus pirmiausia atsižvelgiama į geriausią vaiko interesą, t. y. kad turi būti įvertinama, kokį poveikį ir pasekmes tokie sprendiniai gali turėti vaikams ir teisės aktais jiems suteikiamoms teisėms.
Visais aukščiau nurodytais atvejais nukenčia vaikas, kadangi jam negaunant kompensacijos už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose ir jį auginančiam vienam iš tėvų neturint finansinės galimybės sumokėti už ugdymą, pirmiausiai yra pažeidžiami vaiko interesai.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimu apribota vienišai auginančios vaiko mamos ar tėvo teisė reikalauti kompensacijos už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, galimai yra ne tik lygiateisiškumo pažeidimas, bet ir prioritetinių vaiko interesų nepaisymas“, – teigė advokatai.