„Miegantis grožis“ – tai subtilus pasakojimas apie teisę gyventi ir teisę mirti, apie viltį ir pasiaukojimą, apie grožį ir meilę, kuri priverčia viską pamatyti kitaip.
Į filmą susipina kelios daugiau ar mažiau susijusios siužetinės linijos. Tačiau pagrindinė – autentiška jaunos merginos Eluanos Englaro, 17 metų praleidusios komos būsenoje, istorija. Po ilgų bylinėjimosi metų, merginos tėvas, gerbdamas dukros orumą ir prieš 1992 m. avariją išreikštą valią, pasiekė, kad teismas leistų nutraukti Eluanai dirbtinį maitinimą. Tačiau Italijos parlamentas užsimoja įstatymu uždrausti eutanaziją. Šis atvejis Italijoje sukėlė konstitucinę krizę.
Tokių įvykių sūkuryje matome šio filmo veikėjus: sąžiningą Italijos parlamento narį Uljaną Bafardi, kuriam iškyla dilema: laikytis partijos pozicijos ar balsuoti taip, kaip liepia sąžinė; jo dukrą – katalikiškų pažiūrų Mariją, dalyvaujančią demonstracijose prieš eutanaziją; talentingos teatro aktorės, slaugančios savąją „miegančiąją gražuolę“, šeimą.
„Kam priklauso gyvybė, kad turime įžūlumo ją sulaikyti? Kieno vardu mes trukdome žmonėms mirti, kai jie patiria nelaimingus atsitikimus, ištinkančius juos kelyje? Kuo mes save laikome, (...) kai palaikome mirtinai sužeistų organizmų gyvybę, kai trukdome ligai progresuoti, kai sustojusią širdį vėl priverčiame plakti, kai atgaiviname savižudžius? Kam priklauso gyvybė?“ – savo knygoje „Aš nesu žmogžudys“ klausia gydytojas Frédéric Chaussoy, įsipainiojęs į panašų atvejį 2003 m. Prancūzijoje. Tačiau šie klausimai išlieka aktualūs tiek 2009, kalbant apie Eluanos atvejį, tiek ir dabar.
Filmas kalba apie vieną prieštaringiausių klausimų – eutanaziją. Kada žmogaus gyvenimas baigiasi? Kas humaniškiau – leisti oriai išeiti iš gyvenimo ar pasmerkti ilgoms kančioms ir vegetacinei būklei? Ar turėdami teisę gyventi, turime teisę mirti? Ir jei ne pačiam žmogui, tai kam priklauso teisė nuspręsti? Akivaizdu, kad eutanazija, kaip ir bet kuris kitas bioetikos klausimas, nepalieka tarpinio varianto, brutaliai priverčia rinktis vieną poziciją iš dviejų.
Filme „Miegantis grožis“ matome autentiškus kadrus iš to meto politinių debatų, tuometinio Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconni pasisakymus per televiziją, Eluanos pervežimą į Udinę lydinčius protestus.
Paprastai stebėti dokumentiškai tiksliai atpasakotą įvykių eigą ar atkurtą įstatymo priėmimo procesą nėra labai įdomu, tačiau „Miegantis grožis“ ypatingas tuo, kad itin subtiliai pasirenka vieną iš būtinų pasirinkti pozicijų. Nes nepasirinkti neįmanoma. Tačiau neteigiama, kad tai vienintelis teisingas pasirinkimas, į problemą žvelgiama iš įvairių požiūrio taškų, neatmetant ir oponentų pozicijos. Režisierius tai pripažįsta ir tikisi rezonanso bei diskusijų.
Patiks, jei patiko: „Kamino“ („Camino“, 2008), „Pasikalbėk su ja“ („Hable con ella“), „Skafandras ir drugelis“ („Le scaphandre et le papillon“, 2007), „Vidinė jūra“ („Mar adentro“, 2004).
SEANSAI
Lapkričio 11 d., pirmadienis, 20.45 val. „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 14.00 val. „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 18.30 val. „Forum Cinemas Kaune“, Kaunas