Turėjome galimybę stebėti Irano valdžios dėl savo kūrybos persekioto ir netgi kalinto režisieriaus Mohammad Rasoulof poetišką juostą „Baltosios pievos“ („Keshtzar haye sepid”, 2009),o bene labiausiai susidomėti šios šalies kino menu privertė režisierius Asghar Farhadi su savo jautria ir labai žmogiška drama „Išsiskyrimas“ („Jodaeiye Nader az Simin“, 2011), atnešusia jam 66 apdovanojimus, tarp kurių – „Auksinis lokys“ Berlyno kino festivalyje, „Auksinio gaublio“ ir „Oskaro“ apdovanojimai už geriausią filmą užsienio kalba.
Šiemet režisierius pristato naują juostą „Praeitis“, jau dabar pelniusią Kanų kino festivalio Ekumeninės žiuri prizą, o aktorei Bérénice Bejo atnešusią geriausios aktorės apdovanojimą. Šį filmą Iranas teikia „Oskarams“.
Ahmadas iš Irano į Prancūziją atvyksta sutvarkyti skyrybų formalumų. Jau keleri metai jis su žmona Mari nebegyvena kartu, moteris dabar turi kitą vyrą ir nori pradėti naują gyvenimo etapą. Tik atvykęs Ahmadas patenka į dramatišką ir skaudų santykių aiškinimosi verpetą. Vyras netrunka pastebėti tarp savo vis dar oficialios žmonos Mari ir podukros Liusi tvyrančią nesantaiką. Iškyla praeities paslaptis, aptemdanti ir taip niūrius santykius.
Asghar Farhadi kūryba žavi tuo, kad režisierius, kalbėdamas apie labai gyvenimiškas ir realias problemas sugeba subtiliai paliesti pačius jautriausius moralinius klausimus ir taip įsismelkti į žiūrovų širdis. Tai filmai, liekantys ilgam, verčiantys mintimis prie jų vėl ir vėl grįžti. Sukrečiantys savo paprastumu ir nuoširdumu, giliai užkabinantys ir nepaleidžiantys.
„Praeitis“, kaip ir „Išsiskyrimas“, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų šis kalambūras, taip pat kalba apie išsiskyrimą. Apie išsiskyrimą, kuris įvyksta anksčiau nei galutinai nutrūksta santykiai ir apie nesugebėjimą išsiskirti su praeitimi, kuri gali apsunkinti dabartį ir sugriauti ateitį. Tai filmas apie žmonių santykius ir moralinius įsipareigojimus, apie skausmą, kurį sukelia patys artimiausi.
Filmo krūvis tenka Lietuvos žiūrovams jau pažįstamiems aktoriams – Bérénice Bejo („Populiari mergina“ / „Populaire“, 2012; „Artistas“/ „Artist“, 2011), Tahar Rahim („Pranašas“/ „Un prophet“, 2009) ir mažiau žinomiems Pauline Burlet (atlikusios dešimtmetės Edith Piaf vaidmenį 2007 m. filme „Edith Piaf. Rožinis gyvenimas“/ „La môme“) bei iraniečiui Ali Mosaffa.
Gražioji Bérénice Bejo šiame filme yra nuostabi. Mari emocijas ši argentiniečių kilmės prancūzų aktorė perteikia stipriai ir įtikinamai. Nebūtų staigmena, jei sulauktų ir „Oskaro“ nominacijos geriausios aktorės kategorijoje. Jaunoji Pauline Burlet su jai patikėtu Liusi vaidmeniu irgi puikiai susitvarko. Skirtingi, bet įtikinantys ir vyriškieji personažai – A. Mosaffa Ahmedas ir ypač T. Rahim Samiras.
Filmas „Praeitis“ sukrečia ir nepaleidžia. Tai rimtas, nepramoginis kinas, paliekantis daug apmąstymų. Ko gero, vienas rimčiausių kandidatų į „Oskarus“ ir į mano šiemetinės „Scanoramos“ favoritus.
SEANSAI
Lapkričio 13 d., trečiadienis, 15.30 val., „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius
Lapkričio 14 d., ketvirtadienis, 19.10 val., „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius
Lapkričio 14 d., ketvirtadienis, 18.30 val., „Forum Cinemas Kaune“, 2 salė, Kaunas
Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val., „Forum Cinemas Klaipėdoje“, 5 salė, Klaipėda
Lapkričio 23 d., šeštadienis, 18.50 val., „Forum Cinemas Kaune“, 2 salė, Kaunas
Lapkričio 23 d., šeštadienis, 18.30 val., „Forum Cinemas Šiauliuose“, 5 salė, Šiauliai