Deja, jeigu neturi savo sklypo prie ežero ar sodybos, tai nėra taip lengva padaryti. Turbūt niekam jau ne naujiena, kad prie valstybinių (t. y. mums visiems Lietuvos piliečiams priklausantiems) ežerų privažiuoti ir rasti tinkamą vietą išsimaudyti – misija neįmanoma. Visur „privati valda“, pikti sodybų šeimininkų nulydintys žvilgsniai, visiems jau keliantys pykinimą sodybų šeimininkų išmokta litanija: „maudytis negalima, nes visi šiukšlina“, keliai ir keliukai vedantys ežero link uždaryti su grėsmingomis iškabomis – „praėjimo nėra“, „privati valda“, „piktas šuo“, „maudytis draudžiama“.

Mums su žmona tokia situacija taip pat ne naujiena ir nenorėdami niekam įrodinėti savo, kaip piliečių teisės pabūti prie ežero, gadintis nuotaikos, o norėdami tik išsimaudyti, galų gale, praleisti nors vieną dieną gamtoje be streso, sumąstėmė kitą būdą, kaip pasimėgauti ežero vandens teikiamais malonumais. Pasiėmėme valtį. Ne, ne katerį ar kokį gremėzdišką laivą, o paprastą pripučiamą valtį. Mintis buvo tokia – nedrumščiant privačių sklypų savininkų ramybės, privažiuoti prie bendro pliažo ar valstybinės žemės, nusileisti valtį ir išplaukti kuo toliau nuo piktų sodybų šeimininkų ir mėgautis ramybe ežero vyduryje. Sutinku, kad toks būdas nėra nei saugus, nei labai patogus, nes maudytis tenka šokant iš valties vidury ežero, kur gyliai dideli; karštą dieną praleisti 3 m ilgio valtyje taip pat yra įššūkis, bet jeigu kitos išeities nėra, sutinkame ir tokiu būdu pasinaudoti savo teise – maudytis karštą vasaros dieną valstybiniame ežere.

Tuo tikslu išsirinkome vieną didesnių ežerų – Bebrusų ežerą. Logika buvo tokia – kuo didesnis ežeras, tuo didesnė tikimybė, kad rasime vietą, o gal ir porą vietų, kur saugiai būtų galima palikti automobilį ir nieko netrukdomi išplauktume į ežerą. Deja, deja... Su mašina sukome ratus aplink ežerą, o vietos, kur sustoti taip ir neradome. Tai yra nenormalu! Bebrusų ežeras savo plotu prilygsta Molėtų miesto plotui. Kranto linijos ilgis virš 18 km ir nėra nei vienos vietos, kur paprastam žmogui, miestiečiui ar kaimiečiui, neturinčiam nuosavos sodybos, būtų galimybė išsimaudyti! Tai yra tragedija! Ir gėda mūsų giriamai valdžiai.

Sugaišę daug laiko ir susigadinę nuotaiką, nuvažiavome kito didelio ežero link – Virintos. Šis ežeras labai gerai matosi važiuojant iš Molėtų Utenos link. Deja, situacija pasikartojo – viskas užtverta, jokių bendro naudojimo pliažų nėra. Teko apsisukti ir ieškoti kito ežero. Radome – prie pat Molėtų yra Luokesų ežeras. Vietos, kur nusileisti valtį yra, bet vaizdas apgailėtinas. Ar mūsų valdžia sugebėjo tik tokią vietą išskirti bendro naudojimo pliažui – aplink krūmynai, pliažo plotas vos talpinantis 20 žmonių, amžinas šešėlis. Taip, mes su žmona išplaukėmė į saulėtąją ežero pusę, bet likome nesupratę, kodėl valdžia kaip kokiems vergams ar baudžiauninkams sugeba išskirti tik tokią maudyklą? Tiesa, tame mažame pliaže dar prie medžio prikalta lentelė stovi su grėsmingu užrašu – ežeras išnuomotas, dėl žvejybos leidimų kreiptis į „kažkokią ponią“.

Tad miela šio ežero nuomotoja, jeigu skaitote šį straipsnį, prašome nuimti šią lentelę, nes ji neatitinka gamtosauginių reikalavimų ir labai žaloja medį.

Kokia išvada? Man asmeniškai atrodo, kad visiems į paprastą žmogų yra visiškai nusispjauti. Yra visiškai nesuprantama, kai valstybė, prisidegianti teisuolės įvaiždžiu ir aiškindama, kad jai labai rūpi mūsų visų Lietuvos žmonių sveikata, psichologinis komfortas, kai valstybė atiminėja vaikus iš socialiai neatsakingų šeimų vardan tų pačių vaikų gerovės, tuo pačiu savo neveiklumu sudaro apgailėtinas sąlygas, kad ir tiems vaikams maudytis kažkokiuose „šabakštynuose“. Valstybės „teisuoliai“ moko mus kaip reikia dorai gyventi, apkrauna visokiais naujais mokesčiais ir draudimais, bet nesugeba pasirūpinti oriu žmogaus poilsiu.

Vieni varguoliai maudosi meldais apaugusiuose pakrantėse, kiti turi plaukti „kažkur į ežero vidurį“ su valtimi, kad išsimaudytų 40 metrų gylyje. Kodėl negalima įpareigoti visas seniūnijas, kad būtų įrengti bendri pliažai (nors po vieną) prie ežerų, kurių plotas didesnis negu 50 ha? Kodėl kiekvienais metais nemokamos vietos poilsiui prie ežerų mažėja, o sodybų, prašančių už naktį po 100 Eur, daugėja? Galų gale – kur išsimaudyti paprastam kaimo žmogui, kuris gyvena šalia ežero, bet neturi tiesioginio priėjimo prie to pačio vandens telkinio? Kur? Mano galva, atsakymas yra paprastas – patys valdžios žmonės turi prisipirkę sodybas prie tų pačių ežerų ir nenori aplink matyti paprastų žmonių. Net neabejoju, kad daugelis valdžios vyrų ir moterų mąsto taip – tegul baudžiauninkai dirba ir mokesčius moka, nėra jiems ko ilsėtis....

P.S. Jeigu aš neteisus, kad nėra legalaus pliažo (kad ir labai mažo) prie Bebrusų ež. ar Virintos ež., prašome valdžios atstovų nurodyti, kur tokias vietas rasti ir kaip prie jų privažiuoti bei pastatyti automobilį taip, kad nebūtų pažeistos saugaus eismo taisyklės bei gamtosauginiai reikalavimai. Mūsų šeima tokių vietų nerado.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.