Buvo gražus sekmadienio pavakarys, aš nuvykau dviračiu ramiai užbaigti išeiginės. Mėgstu ten pasėdėti su kavos puodeliu. Šiandien man jau antrąjį kartą per šį sezoną paliko liūdna. Visos šiukšlinės pilnai pripildytos šiukšlių, antra tiek šiukšlių netilpo, todėl sumestos šalia šiukšlinių.
O apžvalgos aikštelės link vedantis medinis lieptas visas griūvantis, išlaužytomis lentomis, vietomis trūksta vienos dar dviejų lentų, tai ten žioji properšos. Tokį vaizdą paprastai žmonės vadina „kaip bomžynas“. Nors tie vargšai benamiai čia visiškai ne prie ko. Bomžynas – mūsyse. Jeigu vienoje populiariausių vietų mūsų siauručiame pajūryje galimi tokie dalykai, tai kas mes esame? Kokia čia ta mūsų visuomenė? Kiaulių?
Aš nesakau „valdžia nepasirūpino“. Valdžia – tai mes, ir mes esame valdžia. Valdžia pas mus iš Marso neatskrido pavaldyti – mes ją išsirinkome iš savo pačių tarpo. Todėl tokie dalykai yra ne kažkokios mistinės valdžios problema, bet mūsų visų visuomenės. Kokie mes, tokia ir mūsų valdžia.
Man nesuprantama, kodėl mums tai yra normalu. Čia kažkoks defektas mumyse. Neišsiauklėjimas, nevalyvumas. Ne mano kiaulės – ne mano pupos problema. Esam baudžiauninkai ir už viską atsakingas ponas?
Aha, žinau vieną galimą pasiteisinimą. Sekmadienio pavakarys, šiukšlės buvo išvežtos penktadienį, o prisikaupė per šeštadienį ir sekmadienį, nes išeiginės ir šiukšlės nevežamos. Na, tai labai blogai. Namie taip pat per išeiginę nenešame šiukšlių, neplaunam indų, nenuleidžiame tualete vandens?
Negi sezono metu, puikiai žinant, kokie lankytojų srautai vyksta į tą populiarią vietą, yra neišsprendžiama užduotis kasdien išvežti šiukšles? Juk būtent per savaitgalius šiukšlės ir turėtų būti dažniau vežamos, kadangi lankytojų padaugėja turbūt dešimteriopai.
O lieptelis? Kodėl jo negalima sutvarkyti? Jis baisus ir, atrodo, darosi pavojingu vaikščioti. Užsižiopsojęs gali ir kojas išsilaužyti, prasmegęs į tarpą, kur nėra lentos. Arba užlipus ant atsiknojusios lentos galo galima gauti kitu galu per galvą ar dar per kažką. O ten nuolat dreifuoja šeimos su mažais vaikučiais. Žinoma, pavojinga properša mediniame lieptelyje vaikučiui nėra tokia pavojinga kaip, sakykim, gėjų pora kaimynystėje, užregistravusi partnerystę. Na, bet vis tiek...
Ten reikėtų atvežti kokias 20 vnt. pusantro metro ilgio lentų ir jas prikalti sulūžinėjusių, supuvusių arba nebesančių vietoje. Kokia čia problema? Biudžetas neišneša?
Aš žinau, kaip būtų, jeigu kreipčiausi į kokią nors instituciją. Iškart paaiškėtų, kad ta institucija čia „nė prie ko“, nes atsakinga taigi visai kita. Mes visi visur ne prie ko.